2018 m. rugsėjo 1-ąją Seinuose (Lenkija), kai buvo minimas Seinų vyskupijos 200 metų jubiliejus, prie Vyskupų rūmų atidengtas memorialinis ženklas buvusiam Seinų vyskupui Antanui Baranauskui atminti – Anykščių rajono savivaldybės dovana.
Vilniečio skulptoriaus Mariaus Zavadskio kūrinyje – atverstoje knygoje – įrašytas poemos „Anykščių šilelis“ fragmentas lietuvių ir lenkų kalbomis bei liudijimas apie tai, jog Vyskupų rūmai buvo paskutinioji A. Baranausko veiklos ir gyvenimo vieta.
Informacijos šaltinis: http://www.baranauskas.lt/lt/left/naujienos/2018-ieji-muziejuje/
2019 m. sausio 18 d., penktadienį, Lietuvių kalbos draugija kviečia į pirmuosius LKD skaitymus. Jų tema – „Kalbinis visuomenės švietimas“.
Renginys vyks Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, Kristijono Donelaičio auditorijoje. Pradžia 14.00.
Plačiau…
Filologija, filosofija, matematika, istorija, licėjus, universitetas, gimnazija – žodžius supranti, bet ar žinai, iš kur jie atsirado? Bent dalelė Antikos glūdi kiekviename iš mūsų. Nedvejok ir atskleisk tikrą graiką ar romėną savyje.
Klasikų asociacija kartu su Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu kviečia 9–12 klasių mokinius dalyvauti tradicinėje respublikinėje Lotynų kalbos ir antikos kultūros olimpiadoje, kuri vyks 2019 m. vasario 22 d. VU Filologijos fakultete, Vilniuje.
Olimpiados klausimais ir užduotimis bus tikrinamos jūsų lotynų kalbos ir klasikinio išsilavinimo pagrindą sudarančios žinios (Antikos literatūra, mitologija, istorija, menas. Priimk iššūkį, o laureatai pelnys papildomus balus stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
Visus nesimokiusius lotynų kalbos 9–12 klasių mokinius kviečiame dalyvauti tuo pačiu metu vyksiančiame Antikos kultūros konkurse, kuriame galės pasitikrinti savo Antikos literatūros, mitologijos, istorijos, meno žinias.
Informacijos šaltinis: http://www.klasikai.lt/olimpiada-2019/
2019 m. vasario 22 d., vykstant Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiadai Klasikų asociacija mokytojus kviečia į seminarą, kurį ves organizacijos Hands Up Education (Jungtinė Karalystė) nariai, mokytojai Laila Tims ir Will Griffiths. Seminaras vyks anglų kalba su vertimų į lietuvių kalbą. Renginio vieta – VU Filologijos fakultete, Vilnius.
Hands Up Education yra ne pelno siekianti Jungtinės Karalystės organizacija, siekianti kurti aukštos kokybės mokomąją medžiagą ir dalytis gerosiomis edukacinėmis praktikomis. Pagrindinė jų veikla – lotynų kalbos ir Antikinės kultūros populiarinimas mokyklose ir pritaikymas modernioms mokymo praktikoms. Daugiau informacijos apie organizaciją https://hands-up-education.org
Daugiau informacijos ir detali programa bus skelbiama klasikai.lt
Informacijos šaltinis: http://www.klasikai.lt/
Klasikų asociacija drauge su Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedra kviečia į Antikos kultūros konkursą, skirtą 9–12 klasių moksleiviams. Konkursas vyks 2019 m. vasario 22 d. drauge su respublikiniu nacionalinės Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiados turu. Konkursas vyks Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.
Konkurse bus tikrinamos moksleivių žinios apie: I. Antikos literatūrą, II. mitologiją, III. Antikos istoriją, IV. Antikos meną (keramika, skulptūra, architektūra). Pasiruošimo pagrindas – kompleksinės istorijos, lietuvių kalbos, dailės ir kt. pamokose įgytos žinios. Užduotys bus bendros visų amžiaus grupių dalyviams, o nugalėtojai skelbiami 9–10 ir 11–12 klasių grupėse.
Apie apsisprendimą dalyvauti konkurse ir po atrankinio turo mokyklose į jį siunčiamo mokinio bei jį lydinčio mokytojo pavardes mokykla užregistruoja nurodytoje registracijos anketoje. Registracija vyksta iki 2019 m. vasario 1 d. Konkurso dalyvių skaičius ribotas, tad limitą registracija bus automatiškai uždaryta.
Apie ankstesnių metų renginius galima pasiskaityti Olimpiados skiltyje.
Daugiau informacijos ir registracija: http://www.klasikai.lt/antikos-ziniu-konkursas-2019/
Informacijos šaltinis: http://www.klasikai.lt
autor. Renata Česnavičienė ir Darius Janutis, LRVK
Sausio 15 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių. Ministerijai jis vadovaus ketvirtą kartą.
Premjeras linkėjo ministrui rinktis aktyvios veiklos, bendravimo ir švietimo bendruomenės telkimo kelią, pelnyti visuomenės palaikymą.
„Ateinu su nuostata – tartis su visa švietimo bendruomene. Ne vadovauti, o stebėti, patarti, padėti. Tai nėra lengva, ypač šiais, rinkimų metais. Bet sustoti šiandien jokiu būdu negalime, reikia eiti į priekį. Viliuosi, kad tapsime bendraminčiais. Kiekviena diena yra didelė dovana, o pats didžiausias stebuklas – žmogus, jo augimas. Švietimas turi visas priemones, padedančias jam augti. Manau, mums pavyks įgyvendinti Vyriausybės planus, ir numatyti rezultatai bus pasiekti. Stengsimės judėti į priekį ir sukurti palankią nuotaiką švietimo bendruomenėje – daugiau pasitikėjimo ir bendradarbiavimo“, – sakė ministras A. Monkevičius.
Algirdas Monkevičius gimė 1956 m. kovo 29 d. Rietave. Šiaulių pedagoginiame institute įgijo matematikos ir fizikos mokytojo specialybę. Yra dirbęs mokytoju, švietimo skyriaus vedėju, mokyklos direktoriumi, buvo Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, Seimo narys, 2015–2019 m. Mykolo Romerio universiteto rektorius. Švietimo ir mokslo ministro pareigas prieš tai ėjo 2000–2001, 2001–2004 ir 2006–2008 m.
Algirdo Monkevičiaus šeimoje užaugo trys vaikai – duktė ir du sūnūs, žmona Jovita taip pat yra pedagogė.
Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/ministras-pirmininkas-saulius-skvernelis-pristate-svietimo-mokslo-ir-sporto-ministra-algirda-monkeviciu
2018 m. gruodžio 10 d. Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei įteikta Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. Atsiimdama šį apdovanojimą, laureatė kalbėjo: „Tą premiją noriu priimti ne savo vardu – o savo tėvų, mokytojų ir vadovų, kurie mane, augančią Amerikoje, išmokė lietuviškai kalbėti. Per kalbą jie mane išmokė mylėti Lietuvą, jos tautosaką, istoriją ir grožinę literatūrą. Dovanodami tą kultūrinį kraitį, jie mane ir visą mano kartą labai praturtino.“
Plačiau…
Straipsnyje apžvelgiamas veiksmažodžio kentėti vartojimo tyrimas, atliktas remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu (DLKT), sudarytu Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre. Šiuo tyrimu siekta pasižiūrėti, kas – subjektas – ir dėl (nuo) ko – priežastis – dažniausiai gali kentėti. Ar kenčia tik žmogus, ar kentėti gali ir kitos gyvos būtybės ar negyvi daiktai? Iš aptartų veiksmažodžio kentėti vartojimo atvejų matyti polinkis plėsti nagrinėto veiksmažodžio reikšmę subjekto atžvilgiu.
Plačiau…
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai.
Plačiau…
| Žmogus ateina į šią žemę ne tam, kad krautų turtus, rinktų plojimus, ieškotų garbės. Mūsų tikslas turi būti amžinas. O amžinas tikslas – tai mūsų sielos tobulinimas.
Šatrijos Ragana |
