Straipsnyje apžvelgiamas veiksmažodžio kentėti vartojimo tyrimas, atliktas remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu (DLKT), sudarytu Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre. Šiuo tyrimu siekta pasižiūrėti, kas – subjektas – ir dėl (nuo) ko – priežastis – dažniausiai gali kentėti. Ar kenčia tik žmogus, ar kentėti gali ir kitos gyvos būtybės ar negyvi daiktai? Iš aptartų veiksmažodžio kentėti vartojimo atvejų matyti polinkis plėsti nagrinėto veiksmažodžio reikšmę subjekto atžvilgiu.
Vartosenoje gausėja sakinių, kuriuose veiksmažodis kentėti vartojamas kalbant ne tik apie gyvas būtybes – žmones, gyvūnus, gyvulius, bet ir apie įvairius negyvus daiktus – pastatus, bendroves, biudžetus ir kt., kuriuos veikia įvairūs veiksniai. Atlikta analizė skatina ieškoti veiksmažodžio kentėti reikšmės pokyčių priežasties, ypač paanalizuoti veiksmažodžio kentėti ir jo priešdėlinio vedinio nukentėti reikšmių santykius, atsižvelgti į galimą vertimų iš kitų kalbų įtaką šiems santykiams. Tokie tyrimai galėtų padėti lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų autoriams pildyti ir tikslinti veiksmažodžio kentėti leksikografinį straipsnį.
Straipsnis skelbtas žurnalo „Gimtoji kalba“ 2018 metų 12 numeryje.
Maloniai primename, kad žurnalą iki sausio 20 dienos dar galima užsiprenumeruoti (https://www.melc.lt/gimtoji-kalba/prenumerata)
