Pateikiame projekto „Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“ (Nr. 09.2.1-esfa-v-706-02-0001) veiklos „Individualios mokinių pasiekimų stebėsenos sistemos vystymas ir instrumentų kaupiamojo vertinimo diegimui kūrimas“ darbo grupių parengtus 4 klausimynus. Jie skirti keturių dalykų – biologijos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos– mokytojams. Klausimynų nuorodas rasite paspaudę ant kiekvieno dalyko. Į klausimus reikia / galima atsakyti el. būdu. Plačiau…
Mokymas – Page 2
Ministerija parengė rekomendacijas mokykloms dėl grįžusių emigrantų vaikų geresnės integracijos
2019-09-06
autor. Artūras Žukas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujas rekomendacijas dėl sugrįžtančių vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą. Dokumentas, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl vaikų priėmimo į švietimo įstaigą, jų ugdymo, vertinimo, papildomo finansavimo ir kt., savivaldybėms ir mokykloms padės geriau pasiruošti priimti atvykstančius vaikus, o pastariesiems – sklandžiau įsilieti į mokyklos bendruomenės gyvenimą.
Sugrįžusį iš užsienio vaiką rekomenduojama priimti mokytis į tą pačią klasę kartu su bendraamžiais. Priimdama vaiką jo mokymosi pasiekimus mokykla gali vertinti (rengti testus ar pan.) tik dėl vienos priežasties – kad sudarytų tikslingesnį individualų ugdymo planą, nustatyti, ar bus reikalinga švietimo pagalba. Mokinio pasiekimų vertinimas negali būti priemonė, pagal kurią nusprendžiama priimti vaiką į žemesnę klasę. Jeigu jis nemoka lietuvių kalbos, matyti ryškūs ugdymo skirtumai, vaikui mokykloje suteikiama pagalba: papildomos dalykų mokytojų konsultacijos, mokinių savanorių pagalba, sudaroma laikinoji grupė, kurioje intensyviai mokoma lietuvių kalbos, ir pan. Plačiau…
Po vasaros atostogų į mokyklas grįžę moksleiviai gali naudotis daugiau nei trečdaliu išaugusia Kultūros paso paslaugų rinkinio pasiūla. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino naują Kultūros paso paslaugų rinkinį, kuriame nurodomos kultūros ir meno paslaugos, skirtos 1–12 klasių mokiniams.
Greta iki šiol siūlytų daugiau kaip 1100 kultūros ir meno paslaugų Kultūros paso ekspertų komisija atrinko beveik 600 naujų paslaugų, ir bendras jų skaičius šiuo metu siekia 1700. Plačiau…
Literatūrologas V. Šeferis. Asmeninio archyvo nuotrauka
Dr. Vaidas Šeferis yra Brno Masaryko universiteto lietuvių kalbos dėstytojas, šio universiteto Laisvųjų menų fakulteto Bendrosios kalbotyros ir baltistikos instituto direktoriaus pavaduotojas, literatūrologas, daug metų tyrinėjantis Kristijono Donelaičio „Metus“, apie kuriuos ir pasikalbėsime.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-07-12-cekijos-lituanistams-destantis-v-seferis-donelaicio-metai-yra-kaip-senas-seimyninis-nuotrauku-albumas/176569
Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė vienas moderniausių Lietuvos išeivijos poetų, vertėjas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė – Alfonsas Čipkus). Šia proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos literatūros ir meno archyvu pristato virtualią parodą „Radau pavasarį su vėju vaikštant po namus…“.
Paroda kviečia prisiminti šią iškilią asmenybę, pažiūrėti ir pasiklausyti dokumentų, susijusių su poeto asmeniniu gyvenimu ir kūryba. Rašytiniuose Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentuose atsispindi Alfonso Čipkaus studijų Lietuvoje detalės. Tarp dokumentų yra ir A. Čipkaus rašytas savo gyvenimo aprašymas. Garso įrašuose skamba paties A. Nykos-Niliūno skaitoma jo kūryba. Vaizdo įrašuose įamžinti pokalbiai su poetu, įvykę jo viešnagės 1998 m. Lietuvoje metu. Atskirą parodos dalį sudaro Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi jautrūs ir asmeniški A. Nykos-Niliūno ir poetės Lidijos Šimkutės laiškai vienas kitam.
Informacijos šaltinis: http://www.archyvai.lt/lt/lcva/naujiena_2351.html
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia pastaboms ir siūlymams Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo projektą. Prašytume pasiūlymus siųsti iki 2019 m. liepos 15 d. adresu:
Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/teisesaktuprojektai
Kviečiame susipažinti su bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių apžvalga.
Apžvalgos tikslas – informuoti švietimo bendruomenę ir leidėjus apie bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių pasiūlą, pasirinkimo galimybes ir kokių vadovėlių 2008–2019 m. nebuvo išleista.
Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių, išleistų 2008 -2019 m., apžvalga. Ugdymo plėtotės centras, 2019 m.
Informacijos šaltinis: https://duomenys.ugdome.lt/?/veikla/vadovel
autor. shutterstock.com
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino naują vadovėlių ir mokymo priemonių įvertinimo ir aprūpinimo tvarką. Užtikrinant didesnį mokytojų ir tėvų įsitraukimą, vadovėlių ir kitų mokymo priemonių įsigijimo skaidrumą, nustatyta, kad mokyklų vadovai, prieš priimdami sprendimą juos įsigyti, sąrašą nuo šiol derins su mokyklos taryba. O iki kovo 1 dienos mokyklos interneto svetainėje bus paskelbiama, kiek ir kokių vadovėlių, mokymo priemonių įsigijo mokykla per kalendorinius metus. Plačiau…
Prieš 124-erius metus Maironis pirmą kartą išleido „Pavasario balsus“ (1895). Literatūrologės Vandos Zaborskaitės teigimu, „Pavasario balsai“ buvo tautos atgimimo poetinis manifestas, knyga, kėlusi tėvynės meilę ir pasiryžimą darbuotis jos labui. Tai buvo naujų laikų modernios lietuvių tautos balsas, tačiau šių dienų mokslininkai „Pavasario balsuose“ įžvelgia ne tik kūrybos svarumo, patriotiškumo puoselėjimo dėmenis. Plačiau…
2019 m. birželio 4 d. Lietuvos nacionalinio komiteto Pasaulio atmintis posėdyje nacionalinės reikšmės dokumentų kolekcija buvo pripažinta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraštyne saugoma Simono Daukanto originalioji kūryba ir vertimų autografai.
UNESCO programai „Pasaulio atmintis“ pateikti S. Daukanto rankraščiai rašyti nuo 1831 iki 1858 m. Rankraščių originalai apima svarbias jo veiklos sritis: istoriografiją, antikinių ir naujųjų autorių vertimus bei leksikografiją. Svarbiausi ir didžiausią vertę turi jo istoriografiniai darbai. Daukantas iš visų keturių parengtų istorijos veikalų tik vieną (Budą Senowes Lëtuwiû Kalnienû ir Zámajtiû […]) išspausdino 1845 metais, tuo tarpu pats stambiausias ir svarbiausias jo istorijos darbas Istoryje Ƶemaitiszka (1831–1834) bei jo pagrindu parašytas Pasakojimas apej Wejkalus Letuviû tautos senowie (1850–54) taip ir liko rankraštyje. Plačiau…
Paieška svetainėje
| Kalba — kultūros reiškinys.
Vaižgantas |
Lituanistika mokykloje
© 2024 Ugdymo plėtotės centras
© 2024 Ugdymo plėtotės centras