Mokymas – Page 10

Spausdinimo lotyniškomis raidėmis draudimas buvo neteisėtas 40 metų

„Caro valdžia buvo priversta įforminti spaudos draudimo panaikinimą. Daugiau nebuvo persekiojimo, Vyriausybė parengė nutarimą, kuriuo buvo atšaukti generalgubernatorių kaip karinių pareigūnų draudimai, ir šitai pasirašė imperatorius. Taip viskas buvo teisiškai užbaigta: 1902 m. gruodžio 4 d. Antano Macijausko byloje, o 1903 m. gegužės 3 d.  Povilo Višinskio byloje patvirtinta, draudimas spausdinti lotyniškomis raidėmis buvo neteisėtas“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje sakė advokatas Liudvikas Ragauskis. Jis kalbėjosi su bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovu Ginu Dabašinsku.

„Lietuvos visuomenėje visiškai nėra žinoma, kad spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis panaikinimas buvo laimėtas teisiniu būdu civilinėse ir teisiamosiose bylose, – teigė L. Ragauskis. – Realiai pagrindas panaikinti spaudos draudimą buvo grynai teisinis. Ir tuo metu Vyriausybė ir valstybinė administracija buvo įsprausta į kampą teisinėmis priemonėmis, – jie turėjo įforminti jau tiktai įvykusį faktą, o šiuo atveju prisidėjo teisininkai, advokatai, advokatų padėjėjai.“ Plačiau…

K. Bradūnas Lietuviškumas visuotinume

                                           Kazys Bradūnas (1917-2009). LR Seimo archyvo nuotrauka.

Kazio Bradūno straipsnis „Lietuviškumas visuotinume“ spausdinamas iš knygos „Kertinė paraštė: Literatūros ir kultūros kritika bei publicistika“ (Vilnius: „Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas“, 2017 m., sudarė Gediminas Mikelaitis).

Su nedidelio procento išimtimis esame katalikiška tauta. Ir šio, vieno iš būdingiausių, mūsų tautos bruožų tik sąmoningai užsimerkus galima nepastebėti. Norim ar nenorim, per septynis šimtus metų katalikybė lietuviui yra virtusi ne vien religinio, bet ir tautinio jo portreto spalva. Ir tokia spalva, kuri labiausiai išsilaikė savo stiprumu padėdama ir kitoms spalvoms nenublukti, kada įvairių okupacijų laikotarpiais įsibrovėlių vis būdavo mėginama šį portretą „restauruoti“ savuoju stiliumi.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-05-03-lietuviskumas-visuotinume/169725

Šimtmečio veidai: Juozas Tumas Vaižgantas

Tęsdamas „Šimtmečio veidų“ pasakojimų ciklą, istorikas Simonas Jazavita pasakoja apie Juozą Tumą Vaižgantą, daugeliui gerai pažįstamą kaip dvasininką ir rašytoją, tačiau ne kaip  Tautinio atgimimo veikėją.

Daugiau skaitykite: https://y-news.lt/simtmecio-veidai-juozas-tumas-vaizgantas/

Aidas Marčėnas galėjo būti kėdainietis: „Tai yra miestas, kurį aš dažnai sapnuoju“

M.Daukšos viešoji biblioteka poezijos skambesio išsiilgusius kraštiečius pakvietė į susitikimą su poetu, kritiku, Lietuvos rašytojų sąjungos nariu bei 2005 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Aidu Marčėnu. Pasirodo, Kėdainių kraštas menininkui artimas. A.Marčėnas per plauką vaikystėje netapo kėdainiečiu. Vis tik šio miesto vaizdiniai dažnai poetą aplanko sapnuose.

Daugiau skaitykite: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/poetas-aidas-marcenas-galejo-buti-kedainietis-tai-yra-miestas-kuri-as-daznai-sapnuoju-285-964560

Balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Asociacija LATGA kviečia žiūrėti filmą apie autorių teises

Lietuvos autorių asociacija LATGA balandžio 26 d. kviečia visas Lietuvos mokyklas švęsti Pasaulinę intelektinės nuosavybės (PIN) dieną. Šia proga rekomenduojame vyresniųjų klasių mokiniams surengti pamoką autorių teisių tema. Pamokoje siūlome parodyti edukacinį filmą „Mes esame autoriai“. Filmą galima rasti Mokytojo TV (http://mokytojotv.blogspot.lt/2018/04/dokumentinis-filmas-mes-esame-autoriai.html) arba Virtualios edukacinės bibliotekos „YouTube“ paskyroje (https://www.youtube.com/watch?time_continue=1024&v=tCW_Vk6ViDM. Plačiau…

Pasaulio literatūros tendencijos – iš patikimų šaltinių

Domitės pasaulio literatūros mokslo aktualijomis? „Journal of Modern Literature“, „Contemporary Literature“, „Studies in the Novel“, „Comparative Literature Studies“, „Philosophy and Literature“ – tai JAV universitetų leidžiami literatūros mokslo žurnalai, kuriuose rasite svarbios informacijos apie šiandienos pasaulio literatūros tendencijas, lyginamąsias studijas, knygų apžvalgas, kritinius straipsnius, interviu su rašytojais. Tai puikus patikimos informacijos šaltinis rašant literatūrologijos kursinius, bakalauro, magistro darbus, rengiantis paskaitoms, seminarams. Šiuos elektroninio formato žurnalus rasite Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prenumeruojamoje viso teksto mokslinių žurnalų duomenų bazėje „Project MUSE“. Tai pirmaujanti pasaulyje humanitarinių ir socialinių mokslų skaitmeninio turinio tiekėja. Plačiau…

„Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje laidoje „Gabių mokinių ugdymas. Tarptautinės olimpiados“

mokytojotv

2018 m. balandžio 18 d. (trečiadienį) 14.00–14.45 val. „Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje-diskusijoje „Gabių mokinių ugdymas. Tarptautinės olimpiados“ .

Transliacijos metu bus aptariama gabių mokinių ugdymo situacija Lietuvoje. Kas yra gabus vaikas ir mokinys? Gabių vaikų ugdymo(si) aplinka. Ar olimpiados skirtos tik gabiems mokiniams? Plačiau…

Prasideda 2018 m. nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas

Balandžio 16 d. prasideda nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP). Jis suteikia galimybę 2, 4, 6 ir 8 klasių mokiniams, jų mokytojams, mokykloms ir savivaldybių administracijų švietimo skyriams objektyviai įsivertinti darbo rezultatus, nuspręsti, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų, ir numatyti tolesnius mokymosi bei mokymo tikslus. Šiemet dalyvauti NMPP pareiškė norą 58 savivaldybės (iš 60). Pirmąjį šių metų NMPP testą atliks 8 klasės mokiniai. Plačiau…

„Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo pamokoje „Tautos dvasios giesmė – himnas“

mokytojotv

Š. m. balandžio 11 d. (trečiadienį) 9.00–9.45 val. „Mokytojo TV“, tęsdama pamokų ciklą „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių“, kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje-pamokoje „Tautos dvasios giesmė – himnas“. Pamoką ves Virginija Apanavičienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedros lektorė. Plačiau…

Jei norite išmokyti vaikus skaityti, mokykite juos rašyti

Skaitmeninis pasaulis slepia nemažai pavojų, tačiau kartu atveria ir daugybę puikių galimybių. Mažyliui vos panorėjus, tuojau jungiam planšetę ir rodom jo mėgstamą filmuką arba filmą – nieko nėra paprasčiau. Deja, taip rizikuojame išugdyti kartą, kuriai atrodys, kad visas gyvenimas – nesibaigianti pramoga, straipsnį portale psychologytoday.com pradeda kognityvinės psichologijos ekspertas mokslų daktaras Davidas Luddenas.
Pixabay nuotr.

Pixabay nuotr.

Vis dėlto pasiėmus planšetę galima ne tik pramogauti, teigia jis. Sukurta daugybė kokybiškų lavinamųjų programėlių, tarp kurių yra ir tokių, kurios, pavyzdžiui, padeda vaikams išmokti skaityti. Tačiau verta pažymėti, kad jei vaikui pasiūlysite programėlę, kurią rengiant nebuvo atsižvelgiama į pagrindinius psichologijos principus, jo raštingumo lygis gali likti nepakitęs. Plačiau…