Pristatome naujus internetinius leidinius pradinių klasių mokiniams ir mokytojams. Tai skaitinių knygos „Upelis“ 1–2 klasei ir „Upelis“ 3–4 klasei. Jas parengė Vaiva Juškienė, prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė ir prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė. Leidinius rasite UPC interneto svetainėje „Ugdymo sodas“. Plačiau…
Transliacijoje kviečiami dalyvauti bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, mokiniai, tėvai bei visi, norintys susipažinti su atvykstančių ir sugrįžusių iš užsienio mokinių ugdymo organizavimu. Plačiau…
Šiemet minime ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bet ir vieno ryškiausių mūsų kultūros asmenybių − Vydūno (Vilhelmo Storostos, 1868 m. kovo 22 d.) 150-ąsias gimimo metines. Deja, filosofo, literatūrologo, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjo, Vydūno draugijos garbės pirmininko dr. Vacio Bagdonavičiaus nuomone: „jo gyvenimas nėra toks žinomas, kokio nusipelnė šis įžymus tautos žmogus“.
Kovo 17 d., 8 val. per Extra FM įžanginėje naujo laidų ciklo „Lietuvos giesmė“ laidoje − nuskambėjo fragmentai pokalbių, kuriuos radijo klausytojai galės išklausyti artimiausiais savaitgaliais. Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė, Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas kalbėjo apie neįkainojamą Vydūno dvasinio palikimo svarbą tautos ir valstybės gyvenime, apie būtinybę jį skleisti ir aktualizuoti. Svečius Vilniaus ir Kauno įrašų studijose kalbino aktoriai Ramūnas Abukevičius ir Egidijus Stancikas.
Pokalbių intarpuose skambėjo Vydūno literatūrinio palikimo ir dr. Vacio Bagdonavičiaus etiudų apie Vydūną „Spindulys esmi begalinės šviesos“ skaitymai: „Visų vertybių matų matas Vydūnui yra žmoniškumas. Kiek valstybėje jis reiškia, tiek ji yra laisva, nes Vydūno tvirtinimu, „tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“. Kas dieviška – tas ir laisva. Pati žmoniškumo esmė – dvasios apraiška žmogaus asmenybėje – slypi jo kūno, emocijų ir minčių komplekse. Toji esmė šį kompleksą ir valdo. O valdo tiek, kiek yra laisva, kiek turi tam galios. Toji valdymo galia, žmoniškumo esmės vyravimas žmogaus asmenybėje sudaro dorovės pagrindą, o dorovė – visos kultūros pagrindą. Kur nėra dorovės, ten iš esmės nėra ir kultūros.“
Šį projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Partneriai: Vydūno draugija, Kauno nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Informaciniai partneriai: dienraštis „Vakarų ekspresas“, tautinis žinių ir gyvenimo būdo portalas „Alkas.lt“. Rengėjas VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“. Projekto sumanytojas Sigutis Jačėnas. Laidoje skamba Vydūno ir Kristijono Lučinsko muzikos fragmentai.
Kovo 16-ąją – Knygnešio dieną– pristatytas interaktyvus trumpametražis muzikinis filmas „Knygnešio kelias“, kurio muzikinio takelio autoriai „G&G Sindikatas“. Filmo kūrėjai kviečia patirti dvi istorijas ir filmą valdyti patiems, pasirenkant, kurią istoriją stebėti.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius.
Latvijos valstybinis istorijos archyvas
Šiandien, per Vilniaus gimtadienį, pristatomas ir bus du mėnesius rodomas svarbiausias sostinės istorijos dokumentas – iš Rygos Latvijos valstybinio istorijos archyvo atvežtas beveik prieš 700 metų valdovo Gedimino lotyniškai parašytas laiškas Europos miestams. Jame pirmą kartą paminėtas Vilnius.
Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Lietuvos valdovo žodis pasauliui: atveriame mūsų žemę ir valdas kiekvienam geros valios žmogui“. Paroda veiks iki kovo 20 d. Plačiau…
Vincas Mykolaitis-Putinas vadintas prometėjizmo poetu – sukylančiu prieš dievus, o šis maištas suteikia lietuvių literatūrai nepaprasto dramatizmo, LRT RADIJUI sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojas dr. Eugenijus Žmuida. Kaip teigia jis, V. Mykolaičio-Putino poezija aktuali visais laikais, ypač dabar, kai didžioji dalis žmonių sutrikusi, išgyvena vertybių krizę ir nežino, kur eiti. Plačiau…
2018-ieji, Seimo paskelbti XIX amžiaus švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo Simono Daukanto (1793–1864) metais, greta iškelia ir antrąjį praėjusios epochos simbolį – Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių (1801–1875), bundančios ir jo paties žadinamos lietuvių tautos vadovą. Plačiau…
LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje surastas dokumentas, veik prieš 500 metų rašytas, spėtina, vieno iš garsiausių Renesanso literatūros kūrėjų – Mikalojaus Husoviano (*1475–1485 – †po 1533) – ranka. Šį atradimą padarė lenkų istorikas dr. Tomaszas Jaszczołtas. Minimas dokumentas – Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, išduotas bajorui Janui Slavinskiui dėl pastarojo valdos Palenkės vaivadijoje. Raštas datuotas 1519 m. birželio 16 d., o surašytas ant pergamento ir vaivados antspaudu sutvirtintas Palenkės Goniondze. Jo pabaigoje lotyniškai nurodyta: „Per manus Nicolai hussouusky Notary mp“ („per notaro Mikalojaus Husovskio rankas, [parašyta jo] nuosava ranka“). Šis atradimas Lietuvą trečiąja įrašė į valstybių, kuriose šiandien saugomas M. Husoviano palikimas, sąrašą. Iki šiol autentiškų jo knygų ir rankraščių būta tik Lenkijoje ir Rusijoje. Plačiau…
2018 m. sausio 8 d. (pirmadienį) 9.00–9.45 val. „Mokytojo TV“, baigdama pamokų ciklą, skirtą 500-osioms Reformacijos metinėms, kviečia dalyvauti tiesioginėje apibendrinamosios pamokos vaizdo transliacijoje „Lietuvos Reformacijos pamokos. Tada ir dabar“. Plačiau…
Paieška svetainėje
Kalba yra dorovinis aktas, turintis savo taisykles, kultūros sukurtą „gramatiką“.
