Pagrindinis ugdymas – Page 4

R. Garškaitė J. R. R. Tolkieno populiarumo paslaptis

Jau daugiau nei šešiasdešimt metų „Žiedų valdovas“ – viena skaitomiausių knygų pasaulyje. Kataliko, Oksfordo profesoriaus, Pirmojo pasaulinio karo veterano sukurtas mitas mėgstamas pačių įvairiausių pažiūrų žmonių, nepaisant ilgų aprašymų ir gausybės išgalvotų vardų bei vietovardžių. Kokia J. R. R. Tolkieno kūrybos paslaptis?

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-05-12-j-r-r-tolkieno-populiarumo-paslaptis/169875

I. Petraitienė Su M. Valančiaus „Vaikų knygele“ šiandien

                                                                                              „Vaikų knygelės“ iliustracija

Sukanka 150 metų, kai 1868-aisiais, praėjus ketveriems metams nuo lietuviškos spaudos draudimo, Tilžėje buvo išleistas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus Kaune parašytas pirmas Lietuvoje vaikams skirtas kūrinys „Vaikų knygelė“, iki XX a. pradžios kartų kartoms buvusi gyvenimo pažinimo „elementoriumi“. Bibliografams žinoma trylika Lietuvos ir užsienio bibliotekose esančių 1868 m. leistų „Vaikų knygelės“ egzempliorių. Nors apsakymų siužetai iš XIX a. gyvenimo, bet vertybių kėlimas, minties tikslumas aktualus ir XXI a. skaitytojui.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-05-09-su-m-valanciaus-vaiku-knygele-siandien/169807

Spausdinimo lotyniškomis raidėmis draudimas buvo neteisėtas 40 metų

„Caro valdžia buvo priversta įforminti spaudos draudimo panaikinimą. Daugiau nebuvo persekiojimo, Vyriausybė parengė nutarimą, kuriuo buvo atšaukti generalgubernatorių kaip karinių pareigūnų draudimai, ir šitai pasirašė imperatorius. Taip viskas buvo teisiškai užbaigta: 1902 m. gruodžio 4 d. Antano Macijausko byloje, o 1903 m. gegužės 3 d.  Povilo Višinskio byloje patvirtinta, draudimas spausdinti lotyniškomis raidėmis buvo neteisėtas“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje sakė advokatas Liudvikas Ragauskis. Jis kalbėjosi su bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovu Ginu Dabašinsku.

„Lietuvos visuomenėje visiškai nėra žinoma, kad spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis panaikinimas buvo laimėtas teisiniu būdu civilinėse ir teisiamosiose bylose, – teigė L. Ragauskis. – Realiai pagrindas panaikinti spaudos draudimą buvo grynai teisinis. Ir tuo metu Vyriausybė ir valstybinė administracija buvo įsprausta į kampą teisinėmis priemonėmis, – jie turėjo įforminti jau tiktai įvykusį faktą, o šiuo atveju prisidėjo teisininkai, advokatai, advokatų padėjėjai.“ Plačiau…

K. Bradūnas Lietuviškumas visuotinume

                                           Kazys Bradūnas (1917-2009). LR Seimo archyvo nuotrauka.

Kazio Bradūno straipsnis „Lietuviškumas visuotinume“ spausdinamas iš knygos „Kertinė paraštė: Literatūros ir kultūros kritika bei publicistika“ (Vilnius: „Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas“, 2017 m., sudarė Gediminas Mikelaitis).

Su nedidelio procento išimtimis esame katalikiška tauta. Ir šio, vieno iš būdingiausių, mūsų tautos bruožų tik sąmoningai užsimerkus galima nepastebėti. Norim ar nenorim, per septynis šimtus metų katalikybė lietuviui yra virtusi ne vien religinio, bet ir tautinio jo portreto spalva. Ir tokia spalva, kuri labiausiai išsilaikė savo stiprumu padėdama ir kitoms spalvoms nenublukti, kada įvairių okupacijų laikotarpiais įsibrovėlių vis būdavo mėginama šį portretą „restauruoti“ savuoju stiliumi.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-05-03-lietuviskumas-visuotinume/169725

Vydūno metams − „Lietuvos giesmė“

Šiemet minime ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bet ir vieno ryškiausių mūsų kultūros asmenybių − Vydūno (Vilhelmo Storostos, 1868 m. kovo 22 d.) 150-ąsias gimimo metines. Deja, filosofo, literatūrologo, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjo, Vydūno draugijos garbės pirmininko dr. Vacio Bagdonavičiaus nuomone: „jo gyvenimas nėra toks žinomas, kokio nusipelnė šis įžymus tautos žmogus“.

Kovo 17 d., 8 val. per Extra FM  įžanginėje naujo laidų ciklo „Lietuvos giesmė“ laidoje − nuskambėjo fragmentai pokalbių, kuriuos radijo klausytojai galės išklausyti artimiausiais savaitgaliais. Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė, Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas kalbėjo apie neįkainojamą Vydūno dvasinio palikimo svarbą tautos ir valstybės gyvenime, apie būtinybę jį skleisti ir aktualizuoti. Svečius Vilniaus ir Kauno įrašų studijose kalbino aktoriai Ramūnas Abukevičius ir Egidijus Stancikas.

Pokalbių intarpuose skambėjo Vydūno literatūrinio palikimo ir dr. Vacio Bagdonavičiaus etiudų apie Vydūną „Spindulys esmi begalinės šviesos“ skaitymai: „Visų vertybių matų matas Vydūnui yra žmoniškumas. Kiek valstybėje jis reiškia, tiek ji yra laisva, nes Vydūno tvirtinimu, „tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“. Kas dieviška – tas ir laisva. Pati žmoniškumo esmė – dvasios apraiška žmogaus asmenybėje – slypi jo kūno, emocijų ir minčių komplekse. Toji esmė šį kompleksą ir valdo. O valdo tiek, kiek yra laisva, kiek turi tam galios. Toji valdymo galia, žmoniškumo esmės vyravimas žmogaus asmenybėje sudaro dorovės pagrindą, o dorovė – visos kultūros pagrindą. Kur nėra dorovės, ten iš esmės nėra ir kultūros.“

Šį projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Partneriai: Vydūno draugija, Kauno nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Informaciniai partneriai: dienraštis „Vakarų ekspresas“, tautinis žinių ir gyvenimo būdo portalas „Alkas.lt“. Rengėjas VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“. Projekto sumanytojas Sigutis Jačėnas. Laidoje skamba Vydūno ir Kristijono Lučinsko muzikos fragmentai.

Interaktyvus trumpametražis muzikinis filmas „Knygnešio kelias“

Kovo 16-ąją – Knygnešio dieną– pristatytas interaktyvus trumpametražis muzikinis filmas „Knygnešio kelias“, kurio muzikinio takelio autoriai „G&G Sindikatas“. Filmo kūrėjai kviečia patirti dvi istorijas ir filmą valdyti patiems, pasirenkant, kurią istoriją stebėti.

Filmą galima išbandyti interneto svetainėje www.knygnešiokelias.lt. Plačiau…

V. Mykolaičio-Putino kūryba – aktuali krizę išgyvenančiai Europai

Vincas Mykolaitis-Putinas vadintas prometėjizmo poetu – sukylančiu prieš dievus, o šis maištas suteikia lietuvių literatūrai nepaprasto dramatizmo, LRT RADIJUI sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojas dr. Eugenijus Žmuida. Kaip teigia jis, V. Mykolaičio-Putino poezija aktuali visais laikais, ypač dabar, kai didžioji dalis žmonių sutrikusi, išgyvena vertybių krizę ir nežino, kur eiti. Plačiau…

Irena Petraitienė. Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius – tarsi du neatskiriami, nors skirtingi, broliai

2018-ieji, Seimo paskelbti XIX amžiaus švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo Simono Daukanto (1793–1864) metais, greta iškelia ir antrąjį praėjusios epochos simbolį – Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių (1801–1875), bundančios ir jo paties žadinamos lietuvių tautos vadovą.
Plačiau…

„Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo pamokoje-transliacijoje „Lietuvos Reformacijos pamokos. Tada ir dabar“

2018 m. sausio 8 d. (pirmadienį) 9.00–9.45 val. „Mokytojo TV“, baigdama pamokų ciklą, skirtą 500-osioms Reformacijos metinėms, kviečia dalyvauti tiesioginėje apibendrinamosios pamokos vaizdo transliacijoje „Lietuvos Reformacijos pamokos. Tada ir dabar“. Plačiau…

Mokymų „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas įgyvendinant pagrindinio ugdymo bendrąją programą“ medžiaga

2017 m. lapkričio 22 d. – gruodžio 15 d. vyko Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro organizuoti mokymai „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas įgyvendinant pagrindinio ugdymo bendrąją programą“ tautinių mažumų ir daugiakalbėje aplinkoje esančių mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, dirbantiems 5–10 klasėse.

Kviečiame susipažinti su mokymų medžiaga:
Laimutė Bučienė. Sintaksės mokymo pagrindinėje mokykloje principai ir metodai
Laimutė Bučienė. Lyginamųjų konstrukcijų skyryba

Informacijos šaltinis: https://sodas.ugdome.lt