Kadras iš rež. Pernille Fischer Christensen filmo „Astridos Lindgren jaunystė“ („Unga Astrid“, Švedija, Danija, 2018 m.).

„Ak, kaip aš pavargau nuo tos Astridos Lindgren!“ – šiuos žodžius ištarė ne kas kitas, o ta pati pasaulinio garso rašytoja Astrida Lindgren. Būtent jos vardą kartu su garsiojo režisieriaus Ingmaro Bergmano dažniausiai pamini švedai, kai jų užklausia apie žymiausius šalies žmones. Tačiau buvo laikas, kai jos vardas nebuvo žinomas taip plačiai, ir pati rašytoja nenumanė, kad kada ištars tokius žodžius. Astridos laukė ilgas kelias iki populiariausios visų laikų Švedijos moters titulo. Lapkričio 14 d. švedų rašytojai turėjo sueiti 111 metų, tad ta proga prisiminkime, kokia buvo jos kelionė.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-12-astridos-lindgren-kelias-iki-pasaulinio-garso-rasytojos-sloves/172798

Marija Alseikaitė Gimbutienė. Nežinomas fotografas. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka.www.limis.lt, inv.nr.MLLM F1 16267

Lapkričio 3 d. Vilniuje, ant Vilniaus g. 28-ojo namo, buvo atidengta atminimo lenta. Šiame name prieš 100 metų gydytojas Danielius Alseika atidarė pirmąją lietuvišką polikliniką ir ligoninę, kurioje dirbo ir jo žmona, akių gydytoja Veronika Janulaitytė-Alseikienė. Aktyvūs lietuvybės puoselėtojai Danielius ir Veronika Alseikos buvo garsios mokslininkės Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės, padėjusios pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai, tėvai.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-08-atradusi-laiko-zenklus-marija-gimbutiene/172735

Nijolė Felicija Sadūnaitė Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR ministrų tarybos tardymo izoliatoriuje. Vilnius. 1974 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka.

Laisvės gynėja, politinė kalinė, viena ryškiausių pasipriešinimo sovietiniam režimui simbolių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje Nijolė Sadūnaitė, liepos mėn. 22 d. minėjo savo 80-ąjį jubiliejų.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-07-23-nijoles-sadunaites-gyvenimas-archyvinese-nuotraukose/170970

Birželio pradžioje vienoje Oksfordo universiteto bibliotekų atidaryta paroda „Tolkienas – Viduržemio kūrėjas“. Tai kelionė į kūrėjo pasaulį ir jo įvairiopą palikimą. Tolkienas buvo ne tik šio universiteto profesorius, lingvistas, rašytojas, bet ir mylintis vyras, tėvas. Parodoje atskleidžiama ir menkiau pažinta Tolkieno vizualiosios kūrybos pusė. Joje eksponuojami rankraščiai, laiškai, piešiniai, reti jam priklausę daiktai, nuotraukos. Iš viso – 200 objektų, iš kurių 60 nebuvo eksponuoti anksčiau.

J. R. R. Tolkienas dirba prie stalo. Tolkien Trust nuotrauka

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-06-21-kurybinis-j-r-r-tolkieno-genijus/170506

Luko Balandžio / 15min nuotr. / Justinas Žilinskas

Knyga, greičiausiai, ilgainiui taps aukštesnės socialinės klasės požymiu, nes reikalauja daug laiko – taip mano rašytojas, teisininkas Justinas Žilinskas. „Jei „YouTube“ mums gali parodyti, kaip veikia daiktai, kaip veikia žmogus – mums gali parodyti tik knyga“, – mintį tęsia rašytojas, kuris kuris yra didelis fantastikos žanro gerbėjas, nors, kaip pats prisipažįsta, skaito bene visų žanrų knygas. „Išskyrus kulinarines“, – juokiasi J.Žilinskas. Plačiau…

Kodėl knyga „Mažasis princas“ taip mylima milijonų skaitytojų visame pasaulyje? Galbūt dėl to, kad Mažasis princas kalba ir gyvena taip, kaip daugelis iš mūsų trokštame? Išmintingos Mažojo princo ir jo autoriaus Antuano de Sent-Egziuperi mintys paplito po pasaulį kaip citatos ir įkvepia mus gyventi tikriau. Šio straipsnio autoriai išrinko penkias gyvenimo pamokas iš šios knygos, kurių nauda įrodyta moksliškai. Plačiau…