Tekste „XIX amžiaus psichologija Lietuvoje“ Vytautas Kavolis atkreipia dėmesį į naują to meto lietuvių rašto kultūroje atsiradusį elementą, kurį vadiną „judraus žmogaus atsiradimu“. Antrajame XIX a. ketvirtyje lietuvių literatūrą užplūsta tekstai, kuriuose vaizduojamas žmogus, neprisirišęs prie savo aplinkos, negyvenąs nuolat vienoje vietoje, bet keliaująs po pasaulį. Motiejus Valančiaus Juzė („Palangos Juzė“, 1869 m.), Juozapo Silvestro Dovydaičio keliaujantis senukas („Šiaulėniškis senelis“) ir kiti to meto raštijos keliauninkai keliaudami ne tik moralizuoja, auklėja, bet ir dalinasi patirtimi, pasakoja apie pasaulį už sodžiaus ribų. Tokio žanro literatūra plinta ir žadina lietuviško kaimo žmonių vaizduotę. V. Kavolio požiūriu, keliaujančio, pasauliu už parapijos ribų besidominčio žmogaus literatūra ruošė dirvą ir ekonominei iniciatyvai bei migracijai. Plačiau…
Bendra informacija – Page 17
Povilas Andrius Stepavičius. Niekaip nepamirštami pokalbiai apie lietuvių literatūros kanoną
2018-10-19
Lietuvos valstybės šimtmetis lietuvius paskatino iš naujo įvertinti ne tik savo valstybės nueitą politinį kelią, bet ir kultūros pokyčius bei virsmus. Viena iš kultūros atšakų – lietuvių literatūra pradėjo formuotis šiek tiek anksčiau, nei susikūrė Pirmoji Lietuvos Respublika 1918 m. Žinoma, išimtimis tektų laikyti M. Mažvydo „Katekizmą“ (1547 m.), Mikalojaus Daukšos „Postiles“ ir kitus ankstyvųjų naujųjų laikų autorius rašiusius lietuviškai. Visgi šiandien labiausiai esame veikiami XIX a. antrojoje pusėje prasidėjusios lietuvių literatūros, nuo kurios galime vesti savo nacionalinės literatūros pradžios liniją.
Plačiau…
Jos kūryboje dera lengvos humoreskos ir gilūs, daugiasluoksniai kūriniai vaikams, išspaudžiantys ašarą ne vienam suaugusiąjam. Rašytojos, prozininkės, humoristės Vytautės Žilinskaitės pristatinėti nereikia. O ir nedrąsu – kad apibūdinant neprasprūstų kuris nors tokios turtingos ir daugiabriaunės kūrybos aspektas. Autorei šiemet sukaks 88-eri. Jos kūrybą skaito jau kelintos kartos skaitytojai. Parašyta begalė kūrinių, išgyventa visokiausių patirčių.
„Mažiesiems rašyti įdomiau ir prasmingiau, iš jų gali laukti stebuklų, gali tikėti, kad iš mažo grūdelio vėliau sulapos didelis gėrio medis“ – yra sakiusi rašytoja.
Ir mūsų pokalbio rėmai išsiplečia iki viso pasaulio…
Plačiau…
Ir mūsų pokalbio rėmai išsiplečia iki viso pasaulio…
Plačiau…
Philipas Pullmanas (g. 1946 m.) – ne tik viso pasaulio, bet ir lietuvių skaitytojams gerai pažįstamas bei mėgstamas anglų vaikų ir jaunimo rašytojas, pelnęs ne vieną literatūrinį apdovanojimą, kurių reikšmingiausieji – 1995 m. gautas Karnegio medalis ir 2005 m. gauta Astridos Lindgren atminimo premija.
Plačiau…
Knygų paroda „Šimtas šimtmečio knygų“
2018-10-16
Keturi lituanistiniai mokslo institutai – Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas – per du pastaruosius nepriklausomybės dešimtmečius išleido per 1500 pavadinimų leidinių: mokslo šaltinių publikacijų, sintetinių mokslo veikalų, monografijų, raštų serijų, serijinių, meno leidinių, mokslo periodikos, vadovėlių ir chrestomatijų. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatomos 100 svarbiausių lituanistinių mokslo knygų, skirtų Lietuvos atkūrimo šimtmečiui.
Plačiau…
Skvere prie Žemaitės gimnazijos pastatytas ir 2018 10 12 atidengtas paminklas didžiam Žemaitijos ir Lietuvos poetui Vytautui Mačerniui. Šis filmuotas siužetas apie Mačernio skulptūros, kurią sukūrė skulptorius Gediminas Karalius, atidengimo iškilmes.
Plačiau…
Išugdžiusi ne vieną šimtukininką ir olimpiadų prizininką Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laima Skabickienė naująjį reformų sezoną mokykloje pasitinka stoiškai. 2011-aisiais Metų mokytojos titulą pelniusios pedagogės įsitikinimu, joks valdininkas ar potvarkis neprivers mokytojo susvyruoti, jeigu jis dirba vedamas pašaukimo. Be to, iš visų visuomenės segmentų turbūt tik švietimas aprėpia tiek ritualų. Kas dar, be mokyklos, darbus pradeda nuo šventės? Tada dingtelėjo, kad tokia pat ritualizuota yra kariuomenė. Šį rudenį, regis, mokykloje nuotaikos tapo karingos.
Plačiau…
Liepos 23–27 d. Vilniuje vyko IX tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas. Skelbiamas pokalbis su šio renginio mokslinio komiteto nare, Tarptautinės dialektologijos ir geolingvistikos asociacijos (The International Society for Dialectology and Geolinguistics, SIDG) žurnalo „Dialectologia et Geolinguistica“ vyriausiąja redaktore Astrida van Nal (Astrid van Nahl) ir asociacijos sekretore Ruta van Nal (Ruth van Nahl).
Plačiau…
2017-aisiais išleista daugiau nei 100 lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams. Sklandžios, turtingos, gyvos kalbos pavyzdžių jose rasime ne vieną. Yra tekstų, kuriuos norisi ne tik daug kartų skaityti, bet ir mokytis atmintinai. Tačiau, pasak rašytojo Aido Jurašiaus, „Kur tu rasi šiais laikais daiktą be trūkumų?“. Straipsnyje atskleidžiama, kaip vaikų ir paauglių literatūros kūrėjai geba pasinaudoti kalbos išgalėmis, taip pat pateikiama diskutuotinų ar taisytinų kalbos dalykų.
Plačiau…
Šį rudenį antruosius mokslo metus pradėjo lietuviška mokyklėlė Tenerifėje. Joje veikia ir lietuvių kalbos būrelis „Mokomės žaisdami“. Apie tai, ko ir kaip mokomasi šioje mokyklėlėje, kas rūpi mokyklos bendruomenei ir Tenerifės lietuviams, pasakoja mokytoja Rolanda Masiulienė.
Plačiau…
Paieška svetainėje
Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. Mikalojus Daukša, 1599 ... |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras