Tekste „XIX amžiaus psichologija Lietuvoje“ Vytautas Kavolis atkreipia dėmesį į naują to meto lietuvių rašto kultūroje atsiradusį elementą, kurį vadiną „judraus žmogaus atsiradimu“. Antrajame XIX a. ketvirtyje lietuvių literatūrą užplūsta tekstai, kuriuose vaizduojamas žmogus, neprisirišęs prie savo aplinkos, negyvenąs nuolat vienoje vietoje, bet keliaująs po pasaulį. Motiejus Valančiaus Juzė („Palangos Juzė“, 1869 m.), Juozapo Silvestro Dovydaičio keliaujantis senukas („Šiaulėniškis senelis“) ir kiti to meto raštijos keliauninkai keliaudami ne tik moralizuoja, auklėja, bet ir dalinasi patirtimi, pasakoja apie pasaulį už sodžiaus ribų. Tokio žanro literatūra plinta ir žadina lietuviško kaimo žmonių vaizduotę. V. Kavolio požiūriu, keliaujančio, pasauliu už parapijos ribų besidominčio žmogaus literatūra ruošė dirvą ir ekonominei iniciatyvai bei migracijai. Plačiau…