Šiemet sukanka 70 metų nuo 1948 m. gegužės 22‒23 d. sovietų valdžios įvykdytos didžiausios Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią į tolimus, atšiauraus klimato SSRS regionus buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų. Nepaisant to, kad didelę dalį tremtinių sudarė moterys, vaikai ir senoliai, operacijai „Vesna“ vykdyti buvo sutelktos neproporcingai didelės pajėgos, kurias sudarė beveik 40 tūkst. pasienio ir vidaus kariuomenės kariškių, valstybės saugumo ir vidaus reikalų ministerijų pareigūnų, sovietinio-partinio aktyvo narių bei stribų.
Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią dokumentų parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos komunistų partijos (bolševikų), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentai, atskleidžiantys sovietinių represinių struktūrų rengimąsi Lietuvos gyventojų trėmimo operacijai ir šios operacijos vykdymą, įvairūs dokumentai bei fotonuotraukos iš tremtiniams vestų įskaitos (tremties) bylų. Parodoje taip pat eksponuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos Viktoro Janiselio, Kazio Vilimo ir kt. darytos į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą ištremtų Lietuvos gyventojų fotonuotraukos.
Su šiais ir kitais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklose.
Informacijos šaltinis: https://www.archyvai.lt/lt/lya/saltas-1948-uju-pavasaris.html
Jau keturioliktą kartą lietuviai, išsibarstę skirtingose Europos šalyse, tačiau neabejingi savo kalbai, kultūrai, bendrystei, susitiks ant simbolinio „Draugystės tilto“ – užsienio lituanistinių mokyklų sąskrydyje, kuris šiemet įvyks Danijoje, Vejle mieste.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-05-24-simtmecio-lituanistinis-saskrydis-draugystes-tiltas-danijoje/170067
Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. – Olga Posaškova)
Balandžio 24–27 d. Seimo rūmuose posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija intensyviai, sutelktai, vieningai dirbo ir baigiamojoje spaudos konferencijoje pristatė 9 rezoliucijas:
Rezoliucija „Dėl pasiruošimo 2018 m. šimtmečio dainų šventei „Vardan tos…“
Rezoliucija „Dėl vaiko teisių apsaugos“
Rezoliucija „Dėl pasaulio lietuvių dalyvavimo Lietuvos Respublikoje vykstančiuose rinkimuose“
Rezoliucija „Dėl lietuvių meno ir kultūros puoselėjimo“
Rezoliucija „Dėl lietuvių tautinės tapatybės išsaugojimo“
Rezoliucija „Dėl migracijos politikos“
Rezoliucija „Dėl pilietybės išsaugojimo“
Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas
Švietimo mainų paramos fondo įgyvendinamas projektas
„Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk“
kviečia užsienio lietuvių vaikus atvykti į vasaros stovyklas Lietuvoje Plačiau…
Gegužės 7 d. švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Mūsų gimnazijos 7 ir 8 klasių mokiniai šią dieną dalyvavo pirmojoje virtualioje lietuvių kalbos viktorinoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (koordinatorė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta D`Elia).
Plačiau…
Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus. Plačiau…
Gegužės 7 d. įvyko pirmoji virtuali visuotinė lietuvių kalbos viktorina. Šias kalbos varžytuves, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną surengė Lietuvių kalbos draugija. Viktorinos užduotys internete buvo prieinamos visą parą Lietuvos laiku. Dalyviams reikėjo atsakyti į 25 klausimus – pasirinkti vieną priimtiniausią atsakymą iš kelių pateiktų variantų. Iš viso viktorinoje dalyvavo 1239 asmenys. Skelbiame 28 nugalėtojų, be klaidų atsakiusių į visus klausimus, sąrašą. Pavardės išrikiuotos pagal dalyvavimo viktorinoje laiką.
Plačiau…
Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo 2018 metų Nacionalinio diktanto nugalėtojus.
Dėl raštingiausiojo vardo buvo varžomasi trijose kategorijose – moksleivių, suaugusiųjų ir užsienio lietuvių. Šiemet diktantą Lietuvoje ir užsienyje rašė apie 30 tūkstančių žmonių. Pirmame etape dalyviai rašė kunigo ir pranciškonų vienuolio Juliaus Sasnausko tekstą „Vienkartinumas“. Finalo dalyviai rašė Nacionalinės kultūros ir meno bei daugelio literatūros premijų laureato, beveik dvidešimties poezijos ir prozos knygų autoriaus Donaldo Kajoko tekstą „Grok, Jurgi, grok“.
Į konkurso finalą buvo pakviesta 117 žmonių, padariusių ne daugiau kaip keturias klaidas. Plačiau…
2018 m. balandžio 25 d. Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje vyko Lietuvių kalbos išleistos monografijos „Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos“ pristatymas. Dalyvavo monografijos autorės: prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Asta Leskauskaitė, dr. Vilija Ragaišienė irdr. Nijolė Birgelienė. Plačiau…
| Nuo mokytojo priklauso tautos laisvė. Todėl jis turi būti laisvesnis už visus. Mokytojų bendruomenė, pažadinta rūpesčio vaiku, gali keisti valstybę ir jos ateitį.
Meilė Lukšienė |
