Sakydamas kalbą Amerikos knygų pardavėjų asociacijoje 1989-aisiais, mokslinės fantastikos pusdievis Isaacas Asimovas paprašė savo klausytojų įsivaizduoti fantastinį informacijos saugojimo įtaisą, kuris „tiktų visur ir jį būtų galima visur nešiotis. Tą įtaisą būtų galima kada nori įjungti ir sustabdyti duomenų perdavimo metu, o vartotojas jame esančią informaciją galėtų pasiekti kuo paprasčiausiai ir lengviausiai.“ Po, kaip aš įsivaizduoju, dramatiškos pauzės I. Asimovas pats atsakė į savo fantastinę mįslę: „Mes jau turime tokį įtaisą. Jis vadinasi knyga.“
Plačiau…

Skelbiame 2014 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai išsiųstą Lietuvių kalbos ir literatūros instituto grupės mokslininkų (Onos Aleknavičienės, Laimos Kalėdienės, Ritos Miliūnaitės, Sergejaus Temčino) rašinį apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose.
Plačiau…

Kiekvieną pavasarį tūkstančiai jaunuolių, laikydami brandos egzaminus ir jiems ruošdamiesi, stodami į aukštąsias mokyklas, gyvena nerimastingu laukimu. Šį jausmą neretai yra paženklinusi įtampa, baimė, ypatingas fizinis ir emocinis nuovargis. Abiturientų tėvams šios dienos – taip pat ne pačios lengviausios. Kai kurios mamos jaudulį bando slopinti valerijono lašais, o tėčiai staiga (visai netikėtai) pradeda rūkyti, nors anksčiau niekada to nedarė. Trumpiau tariant, šeimoje kurį laiką įsivyrauja nervinis chaosas. Kuo jis grasina ir kaip jo išvengti?
Plačiau…

Juozas Girnius yra vienas iš tų kelių visų laikų Lietuvos filosofų, išdrįsusių nagrinėti sudėtingą, sunkiai apčiuopamą, bet labai svarbų tautos gyvasčiai klausimą – savo tautos charakterį. Minėdami Juozo Girniaus šimtąsias gimimo metines siūlome savo skaitytojams trumpą ištrauką iš jo kūrinio „Lietuviškojo charakterio problema“, parašyto būnant priverstinėje emigracijoje Vokietijoje dramatišku Lietuvos okupacijos metu – 1947-aisiais.    
Plačiau…

Straipsnio „Apie prieveiksmį, vieną rašytoją ir ciklinio laiko sampratą“ autorius –  Audrius Gabnys, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos gimnazistas. Jis rašo apie LEU Lituanistikos fakulteto surengtą konferenciją „Aš ir kalba“
Plačiau…

Josifas Brodskis – rusų ir amerikiečių poetas, eseistas, dramaturgas, vertėjas, literatūrinės Nobelio premijos laureatas (1987 m.). Poetas gimė 1940 m. gegužės 24 dieną Leningrade (dab. Sankt-Peterburgas).
Pasak paties autoriaus, rašyti eiles pradėjo aštuoniolikos. 1964 m. Brodskis areštuotas ir nuteistas penkeriems metams priverstinių darbų apkaltinus jį valkatavimu. Tik nuolat spaudžiant vietinių ir tarptautinių intelektualų bendruomenėms, po pusantrų metų bausmė kūrėjui atšaukta.
Plačiau…

Viena ryškiausių kultūros pasaulio asmenybių, italų rašytojas, mokslininkas, literatūros kritikas Umberto Eco savo karjerą pradėjo nuo mediavistikos ir semiotikos studijų. 1980 metais pasirodė pirmoji jo grožinė knyga „Rožės vardas“. Kūrinys tapo pasauline sensacija ir iki šių dienų yra įvardijamas kaip vienas įdomiausių, talpiausių, originaliausių XX a. tekstų, pasiduodančių įvairiems skaitymo ir interpretacijos būdams. Tarp kitų U. Eco romanų minėtini „Fuko švytuoklė“, „Vakarykštės dienos sala“, „Baudolinas“, „Paslaptingoji karalienės Leonos liepsna“. Į lietuvių kalbą išverstos ir tokios autoriaus knygos, kaip „Menas ir grožis viduramžių estetikoje“, „Atviras kūrinys: forma ir neapibrėžtumas šiuolaikinėje poetikoje“, „Tobulos kalbos paieškos Europos kultūroje“.
Plačiau…

Penktame amžiuje prieš Kristų, tik prasidėjus Peloponeso karui, atėniečių karinis ir politinis vadas Periklis pasakė savo garsiąją Laidotuvių kalbą. Galima pagrįstai klausti, kiek ją atpasakojęs graikų istorikas Tukididas pridėjo savo išmonės, tačiau neabejotini du dalykai: vieša kalba, kaip mirusiųjų pagarbos bei gyvųjų įkvėpimo forma, buvo svarbi Atėnų gyvenimo dalis ir Periklis buvo didis oratorius.
Plačiau…