Sakydamas kalbą Amerikos knygų pardavėjų asociacijoje 1989-aisiais, mokslinės fantastikos pusdievis Isaacas Asimovas paprašė savo klausytojų įsivaizduoti fantastinį informacijos saugojimo įtaisą, kuris „tiktų visur ir jį būtų galima visur nešiotis. Tą įtaisą būtų galima kada nori įjungti ir sustabdyti duomenų perdavimo metu, o vartotojas jame esančią informaciją galėtų pasiekti kuo paprasčiausiai ir lengviausiai.“ Po, kaip aš įsivaizduoju, dramatiškos pauzės I. Asimovas pats atsakė į savo fantastinę mįslę: „Mes jau turime tokį įtaisą. Jis vadinasi knyga.“
Praėjus dvidešimt penkeriems metams ir turint omenyje mūsų skaitymo ekrane įgūdžius, atsakymas nebėra toks akivaizdus. Ar 2015-aisiais tradicinis knygos formatas tebėra elegantiškiausias mums prieinamas skaitymo būdas? Maria Konnikova pernai kalbėdama internetinio žurnalo „Slate“ tinklalaidėje teigė mananti, kad atsakymas yra „galbūt“. „Mes žinome, kad tam tikri teksto pateikimo būdai yra lengvesni už kitus. O tradicinis knygos formatas, norite tikėkite, norite – ne, pasirodė esąs geriausias būdas mūsų akims skaityti“, – sako ji.

Visas tekstas čia.

Kita vertus, pirmojo Lietuvoje „Sėkmės universiteto“ įkūrėjas sėkmės mokytojas Algirdas Karalius tvirtina, kad žmogus gali per vakarą perskaityti 15 knygų, o kalbą išmokti per savaitę.  Jo mintys čia.