Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. mokslininkas Tomas Krilavičius bei vienas robotų intelektą kuriančios įmonės „Rubedo sistemos“ vadovų Linas Vaitulevičius aiškina, ką šiandien reiškia „dirbtinio intelekto“ sąvoka ir kaip radikaliai mūsų gyvenimus pakeis naujos jo formos.
Plačiau…

„JAV universitetų akademinės bendruomenės nariai erzinančiai dažnų žodžių ar frazių sąrašus rengia iš šviečiamųjų paskatų, kad anglakalbiai imtų vartoti skambius, ekspresyvius, tačiau nepelnytai užmirštus žodžius, žurnalistai šio darbo imasi, norėdami pašiepti į kalbos madą linkusią tam tikrą visuomenės dalį, o tinklaraštininkų tikslas kiek paviršutiniškas – patarti tinklaraščių lankytojams, kaip sukčiauti, t. y. kokius žodžius įtraukti į kalbą, kad kalbantysis sudarytų tikro erudito įspūdį…“ (Agnė Aleksaitė)
Plačiau…

Birželio pradžioje Lietuvių kalbos draugija su „Lietuvos žiniomis“ ir kitais bendraminčiais paskelbė Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus. Parengti rinkimų nuostatai, suburta komisija, gausėja Metų žodžio paskyros draugų socialiniame tinkle „Facebook“. Gausėja ir siūlymų, dėl ko būtų verta balsuoti. Didysis balsavimas „Lietuvos žinių“ portale prasidės 2018 m. sausio 10 d., taigi dabar pats metas kaupti siūlymus. Organizatoriai kviečia rašyti „Gimtosios kalbos“ žurnalo redakcijai (L. Asanavičiūtės g. 23, Vilnius), siųsti el. laiškus (metuzodis@gmail.com) arba reikšti savo nuomonę socialiniame tinkle „Facebook“.
Plačiau…

Žinomo Lietuvos poeto Gintaro Bleizgio bibliografija neseniai pasipildė dar viena – šį kartą dienoraščio forma parašyta – knyga „Karmelio kalno papėdėje“. Ja poetas pasakoja apie kasdienį savo gyvenimą, kuriame tarsi viskas – kaip ir kiekvieno mūsų kasdienybėje, išskyrus tai, kad čia virš aprašomų bėdų ir rūpesčių, virš pergalių, klaidų ir nesėkmių skaitytojo akiai aiškiai pastebima ir nepaneigiama tvyro taip pat ir aukščiausioji, metafizinė dimensija – Dievas.
Plačiau…

Agnės Žagrakalytės tekstai – iš tų, kuriuos nesunku atpažinti. Prisimeni, ir galvoje jau dūksta įsižaidusi kalbėtoja. Spurda vaizdingomis žodžių papliūpomis, švelniai įmantrauja ir nerimauja: kalboje maišosi ir literatūriški krinolinai, ir, sakytum, tarpukarinis žodynas, ir buitiniuose pašnekesiuose pasitaikančios bjaurybės. Visokie „galvojau, nieko aš / negalvojau“ (p. 7) prasprūsta pro eilėraščius į prozą ir į interviu, kuriuos skaitydamas pagausi intonacijas, tikėdamas, kad jos – natūralios. Gali neįsidėmėti apie ką yra Žagrakalytės tekstas (pavyzdžiui, bande dessinée „Klara“ įsimena ne tiek dėl siužeto, problematikos, kiek dėl atlikimo), bet tikriausiai nesupainiosi autorystės. Be abejo, charakteringą raišką galima vertinti įvairiai, tačiau poetui ją suformuoti – išties svarbu.
Plačiau…

Kiek gimtosios kalbos, jos tekstyno, sandaros reikia įdiegti į informacines technologijas, kad galėtume gyventi visavertį mūsų tautos ir kalbos gyvenimą būsimoje skaitmeninėje visuomenėje, kai kuriamas dirbtinis intelektas ir formuojasi vadinamasis semantinis žiniatinklis, kita interneto pakopa po socialinių tinklų? Ieškant atsakymo į šį klausimą europarlamentaro Algirdo Saudargo iniciatyva, Europos Parlamento užsakymu, ispanų mokslininkai, bendradarbiaudami su Europos kalbos technologijų bendruomene, parengė išsamią studiją „Language equality in the digital age“ („Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje“).
Plačiau…