Lietuvių kultūrinei sąmonei Algirdas Julius Greimas yra mįslinga figūra. Suvokiama ar bent numanoma, kad ši figūra yra labai stambi. Greimo vardas iškaltas ant „Gyvybės medžio“ paminklo Vingio parke Vilniuje tarp šimto iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio asmenų.
Plačiau…

Pasaka vaikui padeda susivokti, kad normalu būti ir geram, ir blogam ir leidžia lengviau išgyventi audringas emocijas, LRT KLASIKAI sako menininkė Karolina KUNČINAITĖ. „Ir mama kartais tampa ragana. Tik vaikas gali vaizduotėje išgyventi, kad kovoja su ta ragana, o realiame gyvenime jis su mama visai normaliai elgiasi, nes su ragana jau yra gerai padirbėjęs. Tai tikra psichoterapija vaikams ir gyvenimo mokykla“, – pastebi K. Kunčinaitė.
Plačiau…

Per Didžiąją Dorseto garo mašinų parodą rašytojo kompiuterio kietąjį diską su jo kūriniais sutraiškė istorinis plento volas, pavadintas „Lord Jericho“.  Britų rašytojo fantasto Terry Pratchetto (Terio Pračeto) testamente įrašytas neįprastas prašymas šią savaitę buvo išpildytas – kompiuterio diską su neužbaigtais jo kūriniais pervažiavo senovinis garinis plento volas, pranešė Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC.
Plačiau…

Į klausimą „Ar XXI a. vaikai – tikrai beraščiai?“ unikaliam projektui vadovaujanti dr. L.Vaicekauskienė atsakytų abejone. Jos tyrėjų komandos tikslas – rasti argumentų, kurie patvirtintų arba paneigtų paplitusią nuomonę, esą šiuolaikinis jaunimas yra mažiau raštingas nei tėvai ir seneliai.
Plačiau…

Šiais metais pirmą kartą Lietuvoje skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Dalyvauti gali kiekvienas ir dviem būdais: pasakydamas ar parašydamas ką nors originalaus, šmaikštaus, o gal kvailo; arba tai išgirsdamas, perskaitydamas ir nusiųsdamas rinkimų organizatoriams.
Plačiau…

Žurnalistas Aurimas Perednis klausia: „Kada mokytojas vėl taps elitu?“
Laidoje dalyvauja švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Plačiau…

Audronės Šarskuvienės pranešimas „Pamokos tobulinimas remiantis išorinio vertinimo ataskaita“.
Ugdymo plėtotės centras.
2017 m. birželio 9 d., Vilnius.
Parengė Živilė Gapšienė.

Suvalkiečiai Kazimiera Podolskytė (iš Keturvalakių) ir Kazys Bradūnas (iš Kiršų) susitiko studijų metais Vilniuje, literatūros paskaitose. 1943 metais per šv. Kazimierą K. Bradūnas mylimajai pasipiršo. Pora susituokė Vilkaviškio katedroje tų pačių metų rugsėjo 25 d. ir drauge priėmė istorinių įvykių nulemtus gyvenimo išbandymus: nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgo į Vokietiją, vėliau gyveno Amerikoje. Užaugino tris vaikus, kartu dalyvavo ateitininkų veikloje, Kazimiera vyrui talkino kūryboje ir leidžiant kultūrinę spaudą. Pirmąjį poezijos rinkinį „Pėdos arimuos“ (1944) K. Bradūnas dedikavo žmonai, kuri mintinai mokėjo beveik visus vyro parašytus eilėraščius, taip pat ir viso gyvenimo kūrybos rinktinę „Sutelktinė“ (2001). 1992-aisiais Bradūnai grįžo į Lietuvą ir iki gyvenimo pabaigos gyveno Vilniuje.
Plačiau…

„Jono Mačiulio-Maironio – prelato, poeto, profesoriaus, rektoriaus – laiškų, susijusių su jo veikla ir bičiulystėmis, yra išlikę gana nedaug“, – Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje „Metai“ (2017 Nr. 8–9 (rugpjūtis-rugsėjis)) rašo Aldona Ruseckaitė.
Plačiau…