Marijaus Šidlausko tekstas buvo paskelbtas žurnale „Liaudies kultūra“,
2016 Nr. 5. Žurnalą galima užsiprenumeruoti www.prenumeruok.lt
Akivaizdu, jog Hermano Zudermano (Hermann Sudermann) (1857–1928) žvaigždžių valanda praėjo sykiu su jo gyvenamuoju laiku. Tačiau akivaizdu ir tai, kad šio rašytojo dar nesame deramai perskaitę ir suvokę, atsisakydami galimybės pasijusti pasaulinės literatūros dalimi.
Plačiau…
Žiniasklaidoje – Page 67
Maloniai kviečiame visus, neturėjusius galimybės dalyvauti konferencijoje Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistams „Lituanistika ir Valstybė“ pasidomėti tuo, apie ką svarstė konferencijos dalyviai. Kad ir virtualiai.
Plačiau…
Jei kada nors atsiras žmogus, kuris sugebės išpinklinti šviesaus atminimo poeto Vytauto P. Bložės kūrybą ir gyvenimą, tam žmogui bus galima skirti nacionalinę premiją.
Plačiau…
Vienas iš šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų – Valdas Papievis. Daugiau nei dvidešimt metų Paryžiuje gyvenantis 54-erių rašytojas teigia, kad rašymas jam – egzistencinė būsena. „Kai nerašau, atrodo, kad pusiau gyvenu“, – sako rašytojas.
Plačiau…
Maironio daugiašakė veikla nieko nestebina. Bet ne visas poeto rėptas sritis vienodai išmanome. Irena Petraitienė aptaria Maironio, Kauno kunigų seminarijos rektoriaus, veiklą. Straipsnis sukurtas minint Žemaičių kunigų seminarijos Kaune įkūrimo 150-ąsias metines.
Plačiau…
Nesutarimai su žmona aktore Monika Mironaite, dažni skundai dėl negalavimo ir nuovargio ir nepaprastai įdomūs svarstymai apie sovietmečio kultūros asmenybes, gyvenimo aktualijas, santvarkos negeroves – visa tai atsiskleidžia neprilygstamo pasakotojo ir nevienareikšmiškai vertinamo rašytojo Juozo Baltušio (1909–1991) dienoraščiuose, kuriuos publikuoja Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“ (2016 m. 11 ir 12 nr.). Rašytojas buvo uždraudęs juos viešinti 25 metus po savo mirties.
Plačiau…
Prozininkės Danutės Kalinauskaitės knygą „Skersvėjų namai“ išsamiai aptaria literatūros kritikė Neringa Butnoriūtė. Straipsnis spausdintas „Naujajame židinyje“.
Plačiau…
Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.
Plačiau…
Pasakos mus lydi visą gyvenimą – vaikystėje jų klausomės, o susilaukę vaikų ir anūkų – jas sekame. Apie pasakas kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros profesore Gražina Skabeikyte-Kazlauskiene.
Plačiau…
Plačiau…
Antaną Baranauską (1835–1902) žinome kaip lietuvių literatūros klasiką, „Anykščių šilelio“, „Kelionės Petaburkan“ ir kitų chrestomatinių lietuvių literatūros tekstų autorių. Tačiau literatūra – tik vienas iš jo interesų. Su ne mažesniu atsidėjimu jis studijavo lietuvių kalbą (ir buvo tapęs bene autoritetingiausiu jos žinovu) bei matematiką. Tad šįkart pasakojimas apie tuos Baranausko užsiėmimus, apie kuriuos žinome mažiau ir kurie nevisai dera su stereotipiniu literato vaizdiniu.
Plačiau…
Plačiau…
Paieška svetainėje
| Kalba yra dorovinis aktas, turintis savo taisykles, kultūros sukurtą „gramatiką“.
Marcelijus Martinaitis |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras