Neseniai skaitytojus pasiekusi poeto, pedagogo ir buriuotojo Salio Šemerio (1889-1981) atsiminimų knyga „Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėje“ atvertė ne visiems žinomus šio tarpukariu garsaus, bet vėliau pamiršto veikėjo, „Keturių vėjų“ literatūrinio sąjūdžio dalyvio gyvenimo ir biografijos puslapius.
Plačiau…

Jūratė Sprindytė savo tekste, publikuotame žurnale „Metai“, gvildena pamatines Petro Dirgėlos mąstymo atramas.
Dideli darbai turbūt savaime užprogramuoja anksčiau ar vėliau nutiksiančius savo tęsinius ir mistiniu būdu prisišaukia tęsėjus. Balandžio pradžioje, vos praėjus porai savaičių nuo rašytojo Petro Dirgėlos (1947–2015) mirties metinių, pasirodė originali pokalbių su juo knyga „Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas“[1].
Plačiau…

Žurnalo „Rubinaitis“, kurį maloniai kviečiame užsisakyti ir skaityti, 2016 metų 3 (79) numeryje skelbiamas dr. Kęstučio Urbos straipsnis apie nepamirštamąjį Mikę Pūkuotuką ir jo autorių Alaną Alexanderį Milne’ą.
Plačiau…

Matematiko specialybė ir programuotojo darbas, ilgi metai sargo būdelėje nesutrukdė Dainiui Razauskui užaugti iki išradingo mitologijos, etnologijos ir religijos tyrinėtojo. Galbūt kaip tik padėjo – sargaudamas jis ištisai skaitė ir taip 2005 metais jau buvo pasiruošęs apsiginti humanitarinių mokslų disertaciją Maskvoje. Tais pačiais metais jo sūnus Domantas Razauskas atsisakė gintis filologijos diplominį darbą ir paskutinę minutę studijas metė, užtat netrukus tapo garsiausiu jaunosios kartos dainuojamosios poezijos atlikėju.
Plačiau…

Jūratė Čerškutė naujausiame straipsnyje kalba apie literatūrines tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje.
Ji sako: „Imtis rašyti šį tekstą paskatino pastaruoju metu neretai man užduodami klausimai: kodėl lietuvių literatūra nėra tokia įdomi kaip pasaulinė? Kokios dabar literatūroje vyraujančios mados regimos ir Lietuvoje? Ar lietuvių literatūra eina koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis?“
Plačiau…

Antanui Vaičiulaičiui – 110
Šiais metais minime rašytojo, vertėjo, redaktoriaus, profesoriaus, diplomato Antano Vaičiulaičio (1906–1992) 110-ąsias gimimo metines. Svariai sukakčiai paminėti buvo išleistos jo kelionių apybraižų ir vaizdų knygos „Nuo Sirakūzų lig Šiaurės elnio“¹ ir „Italijos vaizdai“². Pirmos šių knygų laidos jau yra tapusios bibliofilinėmis retenybėmis.
A. Vaičiulaičio literatūrinis talentas susiformavo ir išsiskleidė Nepriklausomoje Lietuvoje – jis pasižymėjo kaip puikus novelės meistras, kelionių įspūdžių pasakotojas, o lyrinis romanas „Valentina“ (1936) ligi šiol laikomas vienu gražiausių lietuviškų meilės romanų.
Plačiau…

Vrublevskių bibliotekos kolektyvas jau kelerius metus randa būdų pakalbėti apie knygas su bibliotekos lankytojais ir knygų rašytojais. Šįkart į klausimus atsako prof. dr. Rimvydas Laužikas, Lietuvos archeologas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas. Jis įsitikinęs, kad knygos yra vienas svarbiausių faktorių (savotiškų „klijų“), formuojančių kartas.
Plačiau…

Minime Latvijos nepriklausomybės dieną.
Janis Streičas, garsus latvių kino režisierius, rugsėjo 26 d. atšventė 80-metį. Populiariausi jo filmai – „Svetimos aistros“, „Teatras“, „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Žmogaus vaikas“, „Rudolfo palikimas“. Dabar užsiima tapyba, organizuoja plenerus Dzūkijoje, Veisiejuose. Dažnai lankosi sodyboje prie Kapčiamiesčio. Jo žmona Vida yra lietuvė, dukra Viktorija – Kauno muzikinio teatro aktorė ir dainininkė. Tad visai suprantamas jo prisipažinimas: „Taip, aš esu beveik lietuvis…“
Plačiau…