Yra absoliučiai genialus Baltrušaičio laiškas Vsevolodui Mejerholdui. Mejerholdas statė spektaklius Laisvajame teatre – buvo toks teatras, kurį jis bandė įkurti prie MCHT’o. Iš pradžių Stanislavskis jam visokeriopai padėjo. Mejerholdas ten statė Gerharto Hauptmanno „Schluck und Jau“, kurią į rusų kalbą išvertė Baltrušaitis. Ir Jurgis Kazimirovičius parašė jam laišką apie tai, kaip, jo manymu, reikia tą pjesę statyti ir koks apskritai turi būti šiuolaikinis teatras. Tai buvo 1905 m. vasarą. Taigi visas Mejerholdas gimė iš šito laiško. Visas.
Plačiau…

20 metų tarptautinis Thomo Manno festivalis stengėsi „sugrąžinti“ rašytoją į Lietuvą. Iš pradžių tyrinėjo jo gyvenimo faktus, artimųjų biografijas. Vėliau dėmesio centre atsidūrė T. Manno veikalai, pasaulėžiūros raida, dvasinio palikimo reikšmė šiandienai.
Plačiau…

Liepos 4 d. Sudeikiuose (Utenos raj.) septintoji programos „Renkuosi mokyti!“ karta pradėjo mėsesį truksiančią vasaros stovyklą – pasiruošimą darbui Lietuvos mokyklose. Programos misija, pasak programos atrankos koordinatorės Vaivos Stanionės, yra pritraukti į mokyklas jaunus profesionalus, gebančius padėti vaikams, kuriems reikia įkvepiančio pavyzdžio, palaikymo bei individualizuoto mokymo. Ji minėjo, kad jaunieji mokytojai turi būti motyvuoti ir orientuoti į pagalbą kitam. Dirbant privalomus 2 metus mokykloje jiems yra suteikiamas profesinis konsultavimas, mentorystė ir bendradarbiavimo tinklas. Tačiau pagrindiniu žinių šaltiniu, V. Stanionės nuomone, išlieka darbas su mokiniais.
Plačiau…

Pedagogai tikina, kad nė vienais metais po apeliacijų teikimo nebuvo pakeista tiek daug rašinių vertinimų. Ir, kas dar keisčiau, ne visada į gerąją pusę. Pasak jų, tai tik dar labiau diskredituoja vertinimo komisijos, besivadovavusios liūdnai pagarsėjusia instrukcija, darbą. Tačiau vaikams komisijos nė motais. Jiems daug labiau rūpi jų sužlugdytos viltys.
Plačiau…

Jūsų dėmesiui siūlome sociologo dr. Andriaus Švarplio studiją, kurioje apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos nacionalinio naratyvo kaita. Keliami klausimai: kodėl sėkmingą politinę integraciją į Vakarus lydi vidinio nacionalinio pasitikėjimo krizės? Svarstoma, ar tai rinkos išlaisvinimo sukeltų skaudžių socialinių padarinių pasekmė, ar tėra laikinas epizodas demokratijos brandos procese, kuris galiausiai baigsis konsoliduota brandžia demokratija? Studija paskelbta Vytauto Didžiojo universiteto parengtoje kolektyvinėje monografijoje „Tautiniai naratyvai ir herojai Vidurio Rytų Europoje po 1989 m.“ (leidykla „Versus aureus“, 2015).
Plačiau…

Paaiškėjo, kad prie sąmyšio, kurį tarp abiturientų ir jų mokytojų sukėlė lietuvių ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai, didele dalimi prisidėjo rašinių vertinimo instrukcija, kuria vertintojai buvo verčiami remtis. Joje ne tik nurodyti būtini temų aspektai, bet ir sakiniai, kurie turi būti ar nebūti rašinyje. Patys pedagogai tai vadina absurdu ir idiotizmo viršūne.
Plačiau…

Švietimas Lietuvoje yra sritis, kuriai verkiant reikia permainų. Bet jei kokia rimta permaina pradedama, tai nepatenkintųjų cypimas užgožia bet kokias diskusijas, kodėl ir kas padaryta. Suprantama: sistema sena, besiremianti į šlovingąją sovietinę tradiciją (nesvarbu, kad pakeistas istorijos ir literatūros turinys). Švietimo darbuotojai – konservatyvūs, pripratę turėti autoriteto imunitetą. Tačiau jau didelė dalis švietimo vartotojų – vaikų, jų tėvų, darbdavių ir visuomenės – šiandien turi visai kitus poreikius ir pratę bendrauti kitais būdais.
Plačiau…