– Ar rašytojui, kuris daug dirba prie savo teksto ir redaguoja kitų tekstus, lieka laiko ir noro skaityti laisvalaikiu?
– Aš nežinau, kas yra laisvalaikio skaitymai. Kažkada paplūdimyje skaičiau Johno Irvingo romaną „Pasaulis pagal Garpą“ ir nusvilau šonus, nes knyga labai įtraukė. Tai tikriausiai buvo laisvalaikio skaitiniai. Bet kai skaitai Valdo Papievio „Odilę“ arba Romualdo Rastausko „Trečią tomą“, kas tai – laisvalaikis ar darbas?
Plačiau…
Pokalbių ciklui MOKYKLA IR VISUOMENĖ temą padiktavo prieš kurį laiką JAV mokslininkų iniciatyva suformuluotas pamatinių kompetencijų, kurios būtinos XXI amžiaus žmonėms, įvardijimas. Pradėjome nuo klausimo – kiek mūsų mokyklos yra orientuotos į šių kompetencijų ugdymą? Pirmajame pokalbyje svarstėme kritinio mąstymo ugdymo svarbą. Antrasis pokalbis siauresne, bet aktualia tema – ar vaikui šiandien dar reikalingas dailyraštis?
Plačiau…
„Argi mes patys priimame sprendimus?“, – Rimvydo Stankevičiaus paklaustas apie Lietuvos būklę, liūdnai šypteli vienas garsiausių teatro režisierių nūdienos Europoje – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiojo kryžiaus kavalierius Eimuntas Nekrošius, – „Tedarome tai, ką mums padiktuoja Europa. Juk nuolat esame gąsdinami: „Jeigu jūs nebūsite su mumis – pražūsit“. Beje, mums ir sovietai tą patį sakydavo“…
Plačiau…
Jų tapatybė nebėra žodis. Jų tapatybė – vaizdas. Jiems nebereikia „daryti“ (mąstyti, skaityti, eiti į lauką), kad sužinotų/patirtų, kažką nauja – daugybė naujų įspūdžių, įvaizdžių, raiškos, gyvenimo būdų juos pasiekia skrolinant – ir dėl to jiems nereikia nieko daryti, tik žiūrėti. Tik būti visada „in“, nes kai/jei atsitrauksi, užgrius tuštuma… Tyla. Nuobodulys. Niekas. O tai šiuolaikiniam žmogui nepakeliama. Informacijos perteklius, kurio vis daugiau (o vaikams – ypač), yra pernelyg reikšmingas. Knygos šiais laikais konkuruoja nebe tik su televizoriumi, bet su daugybe medijų.
Plačiau…
2015 m. vasarą visuomenei pristatyta Lietuvių kalbos išteklių informãcinė sistema (LKIIS, interneto adresas http://lkiis.lki.lt), aprėpianti įvairias viešąsias elektronines paslaugas: e. kartotekas, e. mokymus, e. žodynus, duomenų bazes. Sistemą kūrė Lietuvių kalbos institutas kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vilniaus universitetu ir Lietuvos edukologijos universitetu. Apie LKIIS teikiamas galimybes, jos kūrimą ir perspektyvas pasakoja keletas šios sistemos kūrėjų: LKI direktorė Jolanta Zabarskaitė ir jos pavaduotoja Violeta Meiliūnaitė, LKI Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnieji mokslo darbuotojai Alma Ragauskaitė, Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė ir Laimutis Bilkis, Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Rita Miliūnaitė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Anželika Gaidienė, LLTI Dainyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė, Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojos Aelita Kensminienė ir Jūratė Šlekonytė, LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė.
Plačiau…
Reiktų paskaityti Algimanto Baltakio dienoraščius „Gimiau pačiu laiku“ ar paskaičiuoti kitas knygas, kad bent maždaug įsivaizduotume jo kūrybos ir darbo apimtis. Bet tai galėsime padaryti kitą kartą. O kol kas pasimėgaukime pokalbiu su poetu ir jo žmona, tekstilininke Sigita, be kurios galėjo nebūti nei Baltakio apyaušrio valandų, nei jo meilės lyrikos.
Plačiau…
„Vaikai dabar nebeskaito pasakų todėl, kad mes jas nuskurdinome, iškarpę kruvinus aprašymus ir vietas, kur esama užuominų apie smurtą ir seksą, tad neliko nieko, kas patrauktų vaiko dėmesį“ – sako amerikiečių rašytoja Catherynne M. Valente, parašiusi didžiulio populiarumo sulaukusių knygų vaikams, ypač paminėtina Pasakų šalies saga: „Mergaitė, kuri laivą pasidarė ir Pasakų šalį apiplaukė“ (vertė Vytautas Stankus, išleido „Tyto alba“), „Mergaitė, kuri nusileido po Pasakų šalimi ir ten kėlė linksmybes“ (vertė Gediminas Auškalnis), neilgai trukus pasirodys dar vienas sagos romanas „Mergaitė, kuri pakilo virš Pasakų šalies ir perskėlė mėnulį“.
Plačiau…
Britų dramaturgo Williamo Shakespeare’o palaikams po mirties ilsėtis ramybėje nebuvo lemta: rašytojo kaukolė, tikėtina, buvo pagrobta iš jo kapo. Tai nustatyta šiuolaikinių technologijų pagalba atlikus kapo tyrimą, skelbia BBC.
Plačiau…
Pastaruoju metu girdėti įvairių dabartinės lietuvių kalbos padėties vertinimų. Vieni sako, jog ji – susinama, menkinama, tampa interneto folkloro auka, kiti – priešingai – teigia, kad ji pernelyg konservatyvi kaip, tarkime, suomių, kuriose tarptautinių žodžių nėra arba beveik nėra, jie pakeičiami tautiniais naujadarais. Apie lietuvių kalbą, jos dabartį ir ateities perspektyvas bei anekdotines situacijas su legendiniu kalbininku Aldonu Juozapu Pupkiu (gim. 1939 m.) kalbėjausi 2010 m. rudenį, tačiau situacija nuo to laiko nė kiek nepasikeitė, išskyrus tai, kad Lietuvą paliko apie milijonas gyventojų, o emigracija nesibaigia. Taip savo interviu su dr. A. J. Pupkiu pradeda žurnalistas Mindaugas Peleckis.
Plačiau…
Mokslas – tai didžiausias turtas, <...> tai didžiausia galybė, kuri valdo pasaulį ne tik materialųjį, bet ir dvasioms duoda pakraipą, mokslas vadovauja minioms... Maironis |
