Neseniai pasirodė žinomo amerikiečių rašytojo Patricko Nesso knyga „Septynios minutės po vidurnakčio“. Tai istorija apie berniuką, kuriam teko sunkus išbandymas – išgyventi mamos netektį. Su skaudžia patirtimi susidūręs berniukas sunkiai susitaikė su esama situacija. Kaip  vaikai suvokia mirtį ir kaip su jais apie tai kalbėtis patars medicinos psichologė ir psichoterapeutė Ingrida Noreikaitė.

Plačiau…

Rinkdamas medžiagą knygai „Lietuvių kalbos sąjūdis atkurtosios nepriklausomybės priešaušryje 1968–1988“ tarp savo popierių radau daug su šia tema susijusių papildomų dokumentų, kurie rimtam veikalui nelabai derėtų. Pamaniau, kad tai neturėtų pražūti, ir nusprendžiau pateikti pasakojimą apie anų laikų vadinamųjų pupkininkų sambūrį, kuris vienam kitam leistų ir linksmai nusišypsoti, ir pamatyti, kaip mes tada mokėdavom ir dirbti, ir sau linksmybių pasidaryti.
Plačiau…

Kovo 9 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta knyga „Lietuvos Metų mokytojai 1998-2014“. Daugiau kaip devyniasdešimt per šį laikotarpį apdovanotų mokytojų pasakoja apie savo  darbą, pedagogo pašaukimą, dalijasi įžvalgomis apie švietimą. Leidinys iliustruotas fotografės Evgenijos Levin sukurtomis portretinėmis mokytojų nuotraukomis. Knygą išleido Švietimo ir mokslo ministerija kartu Ugdymo plėtotės centru.
Plačiau…

Gyvenant virtualioje erdvėje nebėra reikalo net susitikti, todėl ir gali nutikti taip, kad tėvai vieną dieną šiapus ekrano ras tik sūnaus akinius ir batus, o jis pats bus dingęs. Tai lyg metafora, bet kartu ir šiurpoka realybė, LRT RADIJUI sako rašytoja, nacionalinio diktanto autorė Danutė Kalinauskaitė. „Nacionalinio diktanto tekste norėjosi aprėpti įvairias amžiaus grupes, kad 7–8 metų vaikai rašytų apie tai, kaip jie nubėga prie upės, priglaudžia ausį prie ledo ir klauso, kas ten žuvų ir laumių plaukų pasaulyje. Norėjosi, kad suaugusieji rašytų apie tai, kaip jų vaikai klaidžioja po pasaulį“, – kalba ji.
Plačiau…

„Knygos – tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri.“ – šią Viktoro Hugo frazę būdama paauglė įsirašiau į savo dienoraštį. Ji buvo tarsi kelrodė žvaigždė pasaulyje, kuriame nebuvo tikrų draugų, o tuo labiau tokių, su kuriais galėtum pasišnekėti apie perskaitytas knygas.
Plačiau…

Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) laikosi pozicijos, kad pasikeitusi lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos tvarkai, užkertama arba bent jau sumažinama galimybė sukčiauti.
„Ar rašote 12 klasės kalbą?“; „Reikia kalbos lietuvių VBE (valstybiniams brandos egzaminams – 15min). Kokia kaina?“; „Sveiki ar rašote 12 klasės kalbėjimus?“ – tokias ir panašias užklausas gauna kalbų rengėjai, kurie aiškiai pažymėję savo tinklalapiuose, kad atsiskaitymams tekstų nerengia.
Plačiau…

„Literatūra yra esminė asmenybės tapsmo sąlyga“, – teigia Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos mokytoja, lituanistė Dainora Eigminienė. Su mokytoja bei buvusiu jos auklėtiniu, filologijos studentu Mantu Tamošaičiu žurnalistas Donatas Puslys kalbėjosi apie literatūrą, teatrą ir mokyklos santykį su už jos ribų vykstančiu aktyviu kultūriniu gyvenimu.
Plačiau…

Galimas dalykas, kad A. Baranauskas „užmetė“ poetinę kūrybą – šalia susiklosčiusių daugialypių aplinkybių ir motyvų – ir dėl to, jog pernelyg gerai suvokė ryškėjant naują poezijos vietą ir vaidmenį moderniajame pasaulyje, ir kažin, ar toks vaidmuo jo autorinei sąmonei neatrodė tuščias jėgų švaistymas. Poemoje „Anykščių šilelis“ A. Baranauskas, galima sakyti, patikrino paradigminę Romantizmo epochos meną ir mokslą telkusią idėją – rekonstrukcijos idėją, akinusią iš dabarties kalbų nustatyti išnykusią prokalbę, iš archeologinių radinių atkurti dingusias kultūras ir civilizacijas, iš sakytinės kūrybos fragmentų – užmirštus senovės poezijos kūrinius.
Plačiau…