Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) laikosi pozicijos, kad pasikeitusi lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos tvarkai, užkertama arba bent jau sumažinama galimybė sukčiauti.
„Ar rašote 12 klasės kalbą?“; „Reikia kalbos lietuvių VBE (valstybiniams brandos egzaminams – 15min). Kokia kaina?“; „Sveiki ar rašote 12 klasės kalbėjimus?“ – tokias ir panašias užklausas gauna kalbų rengėjai, kurie aiškiai pažymėję savo tinklalapiuose, kad atsiskaitymams tekstų nerengia.
Tačiau gausu tokių, kurie tokias paslaugas siūlo. Internete apstu skelbimų, kuriuose abiturientams tiesiama „pagalbos“ ranka. Susipažinkite su keletu pavyzdžių:
ŠMM: pasikeitusi įskaitų tvarka nesudaro galimybės sukčiauti
ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė 15min teigė, kad pirmiausia reikėtų kalbėti apie svarbiausius viešojo kalbėjimo tikslus, t. y. – mokinių gebėjimą pristatyti savo idėjas, jas argumentuoti sklandžiai, remiantis literatūrine ir kultūrine patirtimi.
Nuo šių metų pasikeitusi kalbėjimo įskaitos tvarka iš esmės galimybių jas pirkti, manau, nesudaro arba bent jau sumažina tokias galimybes, – įsitikinusi N.Poderienė.
„Nepaisant to, kad pasitaiko viešųjų kalbų pirkimo atvejų, vis dėlto nuo šių metų pasikeitusi kalbėjimo įskaitos tvarka iš esmės galimybių jas pirkti, manau, nesudaro arba bent jau sumažina tokias galimybes“, – įsitikinusi N.Poderienė.
Esą taip yra todėl, kad iki šiol viešojo kalbėjimo temas įskaitai sudarydavęs Nacionalinis egzaminų centras (NEC) paskelbė tik temų pavyzdžius.
„Mokiniai kartu su mokytoju patys formuluoja temas iš vidurinio ugdymo programos turinio – iš 11, 12 klasės kurso. Tuomet jie renka medžiagą, rengimosi temai medžiagą (iš straipsnių, žiniasklaidos, iš įvairių mokymosi šaltinių) kartu su planu jie privalo pristatyti mokytojui. Ir tas pasiruošimas įskaitai taip pat yra vertinamas, sudaro bendro vertinimo vieną iš dalių“, – aiškino ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Su mokytojais suderintos temos patvirtinamos mokyklos direktoriaus ir siunčiamos į NEC. Per įskaitą mokiniai gali naudotis ir planu, ir visa surinkta medžiaga.
„Dabar, kad moksleiviai nusipirktų įskaitą, jie ne tik kalbą turi pirkti, bet ir daugybę puslapių rengimosi medžiagos ir tuo pačiu planą. Antra vertus, išlieka galimybė, kad mokytojai gali ko nors paklausti. Iki įskaitos yra daug etapų, be to, nėra numatyta konkrečių dienų, kada ta įskaita bus vykdoma, kiekviena mokykla nusprendžia, kokiu metu būtų patogiau“, – naujas aplinkybes, kurios esą užkerta kelią sukčiavimui, vardijo N.Poderienė.
Jos teigimu, „jeigu vagia obuolius iš sodo, sodo juk nekertame“: „Taigi manome, kad gyvenimo sėkmė priklauso nuo to, kiek galėsi pristatyti savo idėjas, nuomonę, ją pagrįsti, argumentuoti, įtikinti. To prireiks ir ginant, pristatant bakalauro ar magistro darbą. Lygiai taip pat ir toliau siekiant karjeros“.
Kas verčia pirkti kalbas?
Sukčiauti arba pirkti tekstus lietuvių kalbos ir literatūros įskaitai gali pastūmėti keletas priežasčių.
„Pirmiausia – tai nepasitikėjimas savimi ir savo galimybėmis. Savivertės klausimas vienas esminių. Ir kitas – galbūt visais laikais yra mokinių, kurie stengiasi neįdėdami daug darbo gauti vienokių ar kitokių rezultatų. Jeigu yra tokių atvejų, mokiniai pirmiausia nuskriaudžia patys save, įskaita iš tiesų yra galimybė parodyti, kokius gebėjimus įgijai, mokydamasis mokykloje, mokydamasis retorikos, viešosios kalbos“, – teigė N.Poderienė.
Jos nuomone, anksčiau būdavo paprasčiau nusipirkti kalbą, nes temos būdavo visiems vienodos, įskaitos laikytos tuo pačiu metu. „Ir tas lapas nusipirktas galbūt buvo viena iš lengvo kelio galimybių mokiniams, bet šiuo metu pirkti temas jau sudėtinga. Reikia prašyti ir pirkti individualią temą sau, kurią rengtų, kuriai medžiagą rengtų ir išaiškintų po to. Na, tiesiog yra keblu“, – įsitikinusi ŠMM atstovė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad sumokėti už kalbą pinigai jokiu būdu negarantuos gero balo. „Prieš metus buvo paskelbtas straipsnis, kuriame panagrinėta viena iš kalbos temų (parašytų pagal užsakymą – 15min), tai ne tik rašybos, skyrybos, gramatikos klaidų, bet ir labai grubių fakto dalykinių klaidų ten yra“, – konstatavo N.Poderienė.
Apskritai, jos teigimu, moksleiviai, nusprendę baigti mokyklą, žinodami, kad sukčiauja, turėtų jaustis iš tiesų nesmagiai.
„Antra vertus, kokybiškos temos, kalbos gali būti parengtos tik paties, nes negali tiesiog mintinai „iškalti“ ir pasakyti. Turi kalbėti savo žodžiais, savo individualiu stiliumi galų gale ir mokėti argumentuoti ir atsakyti į klausimus“, – pabaigė ji.