Birželio 21 d., penktadienį, 16 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į dramaturgo, prozininko, profesoriaus Algirdo Landsbergio 95-ųjų gimimo metinių minėjimą.
Dalyvauja: rašytojo sūnus Paulius, rašytojo brolio Algimanto žmona Teresė su sūnumi Liudu, rašytoja Laima Vincė Sruoginis, režisierius Gytis Padegimas, Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė, doc. dr. Eugenijus Žmuida. Scenas iš A. Landsbergio pjesės „Vėjas gluosniuose“ atliks aktoriai Henrikas Savickis ir Jurgis Jarašius.
Prieš renginį bus atidaryta paroda „Gyvenimas – tik ieškojimai ir kelionė“, kurią parengė V. Paplauskienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė. Renginio metu bus pristatytas A. Landsbergio romanas „Kelionė“ (trečia laida; su V. Paplauskienės įvadu). Išleido spaustuvė „Morkūnas ir Ko“.
„Didelis modernaus rašytojo sąmoningumas nebeleidžia jam sumaišyti tokių dalykų, kaip jausmo įtampa, minties gilumas ir net grožis, su meno esme. <…> Tarp mūsų išeivijos prozaikų Landsbergis yra galbūt pats sąmojingiausias ir analitiškiausias, pats „moderniausias“ rašytojas. <…> Kaip menininkas, jis supranta, kad kūryba yra visų pirma pavaizdavimas komplikuoto santykiavimo tarp minties, struktūros ir tikrovės, ir tik po to, jeigu iš viso, tikėjimo išpažinimas. Landsbergis ir priklauso prie naujosios mūsų rašytojų kartos, suprantančios, kad estetiniai uždaviniai mene svarbesni už bet kokį ideologinį momentą. <…> Pagrindinis kūrybinės energijos šaltinis jam vis tiek pasiliko ieškojimas prasmės, idėjos, kuri patenkintų laisvo, kuriančio proto reikalavimus.“ R. Šilbajoris
„Dvikalbystė Gimtinėje – ryte rijau verstinius romanus, J. Keliuočio „Naujojoje Romuvoje“ susipažinau su naujausiais vardais Vakarų literatūroje. Daug padėjo ir turtinga svetimų kalbų programa Tėvų Jėzuitų gimnazijoje, kur mokytojas ir bičiulis iki pat jo mirties, tėvas Karolis Fulstas, įkvėpė meilę lotynų ir graikų kalboms. Ir galiausiai patsai atsidūriau tuose Vakaruose. Gal todėl tos dvikultūrinės ir daugiakultūrinės dilemos nepatyriau taip aštriai, kaip kai kurie kiti išeivijos rašytojai. Tačiau jos neišvengiau. Stengiausi kuo geriau išmokti savo naujosios aplinkos – vokiečių, vėliau anglų kalbas, drauge, išlaikyti gimtosios kalbos gyvybę. O ji, kaip visiems išeiviams, neišvengiamai skurdėjo ir siaurėjo. Didelė dalis mano literatūrinių pastangų buvo ta kova už kalbą – kalbas. Visa tai pakeitė mano raštus. Kalba, gyvenimas tarp kalbų, skirtingų kalbų, skirtingi pasauliai – tapo labai svarbi tema. Tai atsispindi ankstyvoje ir, turbūt, pačioje populiariausioje, mano novelėje – Žodžiai, gražieji žodžiai.“ A. Landsbergis
Informacijos šaltinis: http://maironiomuziejus.lt/lt/renginiai/algirdo-landsbergio-metiniu-minejimas-2416
