– Patvirtinta Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa, kurios koordinatorius yra Lietuvos mokslo taryba. Kaip sekasi ją vykdyti? – Šiemet paskutiniai Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos metai. Jai įgyvendinti skirta daugiau nei pusantro milijono eurų. Jau yra patvirtintas šios programos tęsinys – Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų programa, kuriai numatoma skirti 1,8 mln. eurų. Ši programa tiesiogiai skirta lituanistikos tyrimams plačiąja prasme. Jos vaidmuo labai svarbus puoselėjant lietuviškąją tapatybę, ji prisideda prie Lietuvos politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge, metodologinio humanitarinių ir socialinių tyrimų atsinaujinimo. Iš viso 2009–2015 m. programos metu finansuoti 485 projektai. Vien iki 2014 metų išleista daugiau kaip 200 knygų, tarp jų per 80 monografijų, 30 straipsnių rinkinių ir tęstinių mokslo leidinių, per 60 lituanistinių šaltinių, taip pat publikuota žodynų, filosofinio palikimo vertimų, lietuvių autorių darbų vertimų į užsienio kalbas, mokslo populiarinimo leidinių, atlasų, mokslinių parodų katalogų ir kt. Tarp svarbiausių rezultatų minėtini tęstiniai mokslinių tyrimų ir sklaidos projektai: Lietuvos Metrikos, Lietuvių liaudies dainyno, Mažosios Lietuvos kultūros istorijos šaltinių, Lietuvos katalikų bažnyčių šaltinių skelbimas, Lietuvos istorijos sintezės, Ankstyvųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformacijos šaltinių, Baltų kalbų skaitmeninio atlaso rengimas ir leidyba, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis, Lotynų–lietuvių kalbų žodyno duomenų bazė, Lietuvių tautosakos rankraštyno skaitmeninimas. Sėkmingai užbaigti inovatyvūs tarpdisciplininiai tyrimai „Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija“, „Lietuvių vaikų kalba: įtakos ir tendencijos“, parengtos „Lietuvos diplomatijos istorijos“, „Lietuvos politinės minties antologijos“, „Lietuvos sakralinės dailės“ studijos. Finansuota pagrindinių periodinių lituanistinių mokslo žurnalų leidyba, tarptautinė lituanistinių mokslinių tyrimų sklaida. Įvairias mokslinės veiklos ir mokslo sklaidos formas numatanti Lituanistikos plėtros programa išsiskiria kompleksiškumu, suteikia galimybes Lietuvos ir užsienio mokslininkams vykdyti tyrimus lituanistine tematika ir skelbti bei populiarinti jų rezultatus, tęsti tradicines lituanistinių tyrimų temas, tačiau taip pat skatina imtis naujų mokslinių tyrimų projektų. – Kiek Baltistikos centrų šiuo metu veikia užsienyje ir kokie svarbiausi šios veiklos akcentai? Kaip Švietimo ir mokslo ministerija, kitos institucijos bendradarbiauja su Baltistikos centrais, juk nėra lengva išlaikyti lietuvybę toli nuo tėvynės? – Lituanistikos sklaida tarptautinėje erdvėje ir lituanistikos studijų palaikymas užsienyje buvo ir bus vienas iš svarbiausių mūsų lituanistikos plėtros veiksnių. Šiuo metu pasaulyje yra per 40 lituanistikos ir baltistikos centrų, kuriuose dirba per 100 mokslininkų, dėstančių ar tiriančių lietuvių kalbą ir kultūrą. Apytikriais skaičiavimais, lietuvių kalbą ir kultūrą įvairiomis formomis užsienyje šiuo metu studijuoja apie 600 studentų. Lituanistikos centrų užsienio šalyse veikla remiama atsižvelgiant į Lietuvos galimybes, pačių centrų poreikius, jų veiklos intensyvumą ir jos tęstinumo užtikrinimą. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos lėšomis išlaikoma po du lietuvių kalbos lektorius Čekijoje ir Vokietijoje, po vieną Rusijoje, Prancūzijoje ir Gruzijoje. Taip pat skiriama parama užsienio lituanistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimui. Finansuojamos centrų studentų studijos ir dėstytojų mokslinės stažuotės Lietuvoje. Skatiname lituanistikos centrus rengti jungtines studijų programas su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, dalyvauti tarptautinėse programose. Siekiant abipusės naudos taip pat stiprinami ryšiai tarp lituanistikos centrų ir tų šalių lietuvių bendruomenių. – Labai stipriai lituanistikos stiprinimu užsienyje rūpinasi Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis atskirą Lituanistikos centrų programą. Kaip šioje srityje sekasi kitoms mūsų mokslo įstaigoms? – Užsienio lituanistikos centrai palaiko glaudžius ryšius su mokslo ir studijų institucijomis Lietuvoje. Aktyviausiai su jais bendradarbiauja Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos edukologijos universitetas. Siekiant tokį bendradarbiavimą stiprinti, 2012 m. buvo pradėti įgyvendinti dvejų metų trukmės projektai, finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, kurių metu rėmėme studentų ir dėstytojų mainus, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą bei lituanistikos centrų aprūpinimą metodine ir moksline literatūra. Šiuo metu minėti Lietuvos universitetai yra susibūrę į konsorciumą, kuris planuoja toliau tęsti šį bendradarbiavimą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas užsienio lituanistikos centrų studentų ir dėstytojų įtraukimui į akademinius lituanistinės veiklos procesus: tam bus organizuojamos studijos ir praktikos Lietuvos universitetuose, skiriama parama lietuvių kalbos lektorių išlaikymui užsienio baltistikos centruose ir trumpalaikiams dėstytojų iš Lietuvos vizitams į užsienio lituanistikos centrus skaityti paskaitų, konsultuoti studentų, aptarti bendrų mokslinių projektų. Bus organizuojami užsienio centrų dėstytojų vizitai ir kvalifikacijos tobulinimo kursai Lietuvoje, vasaros mokyklos ir dialektologinės ekspedicijos, rengiamos praktinės ir mokslinės konferencijos bei seminarai. Užtikrinant lituanistikos sklaidą elektroninėje erdvėje bus kuriamos elektroninės mokymo priemonės. – Ar valstybė rūpinasi, jog emigravę tautiečiai, jų atžalos galėtų mokytis lietuvių kalba, čia turbūt labai svarbus ir lituanistinių mokyklėlių užsienyje vaidmuo? – Švietimo ir mokslo ministerija, padėdama lietuvių bendruomenėms išsaugoti tautinę kultūrą, kalbą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva, kasmet siūlo įvairias priemones. Ministerija koordinuoja 10-ties lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų užsienyje veiklą, kuriose mokosi apie 1600 mokinių, ir daugiau nei 160-ties lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi per 6 tūkst. mokinių, veiklą. Puikiai suprasdami, kad Lietuvos parama užsienio lietuviškoms mokykloms labai reikalinga, esame nusimatę pagrindines lituanistinio švietimo užsienyje veiklos kryptis. Iš Lietuvos siunčiame mokytojus dirbti lietuviškose mokyklose užsienyje. Kasmet pagal išvykimo sutartis į lietuviškas bendrojo ugdymo ir savaitgalines mokyklas Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gruzijoje, Ukrainoje išvyksta apie 80 mokytojų. Skatiname lituanistinių mokyklų užsienyje bendradarbiavimą – ir tarpusavyje, ir su Lietuvos mokyklomis. Rūpinamės, kad jos įsigytų metodinės ir mokomosios medžiagos, o mokytojai tobulintų kvalifikaciją. Kiekvienais metais skelbiame šių mokyklų projektų konkursus, per kuriuos mokyklos gali gauti finansavimą pagrindinėms savo veikloms. Suprasdami, kad mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su Lietuvos kultūra, istorija geriausia būnant kartu su bendraamžiais Lietuvoje, skiriame lėšų užsienio lietuviams, kurie nori dalyvauti stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose įvairiuose Lietuvos regionuose. Taip pat didelį dėmesį skiriame užsienio lietuviškose mokyklose dirbančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, kiekvienais metais organizuojame po keletą seminarų ar kursų, kartu suteikdami mokytojams galimybę pasidalyti gerąja patirtimi, susipažinti su švietimo naujovėmis, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir pan. Jau antri metai įgyvendiname projektą „Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų praktika lituanistinėse mokyklose“. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, būsimi pedagogai, istorikai, politikai vyksta atlikti praktikos į lituanistines mokyklas. Jauni mokytojai į lituanistines mokyklas atveža naujų idėjų, stipresnės lietuviškos dvasios. Kad mokymas lituanistinėje mokykloje būtų patrauklus ir ne per sunkus vaikams, kartu su lituanistinių mokyklų mokytojais rengiamos mokymo priemonės konkretiems regionams, pavyzdžiui, Pietų Amerikos, JAV. Keletas vadovėlių išleista ir Lietuvoje. Per projektus, susitikimų, vizitų metu lituanistinės mokyklos aprūpinamos tautine atributika, tautiniais drabužiais, vadovėliais, pratybų sąsiuviniais ir kita mokomąja medžiaga. – Kiek užsieniečiai domisi, mokosi lietuvių kalbos? Juk čia jau visai kiti, ne su mokymusi siaurąja prasme susiję, tikslai. Tokiu atveju lietuvių kalba įgauna visai kitą statusą? – Kaip jau minėjau, jei kalbėsime apie lituanistikos studijas užsienyje – tokių studentų šiuo metu turime apie 600. Tai tikrai nemažas skaičius – šie žmonės yra, galima sakyti, tikri lituanistikos ambasadoriai savo šalyse. Kad jų būtų kuo daugiau, kad gabūs ir motyvuoti užsieniečiai turėtų galimybę studijuoti lituanistiką savo šalyse, nuo 2007 m. skiriamos valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos lietuvių kalbą užsienio šalių aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio šalių piliečiams. Švietimo ir mokslo ministerija kasmet skelbia šių stipendijų konkursą. Per aštuonerius K. Būgos stipendijos gyvavimo metus jas gavo 42 įvairių pasaulio lituanistikos centrų studentai. Didelė jų dalis tapo aktyviais pasaulio baltistų bendruomenės nariais, dirba mokslinį darbą, dėsto lituanistikos centruose. Lituanistikos ambasadorius „auginamės“ ir kitu būdu – kviečiame užsieniečius susipažinti su Lietuva ir mokytis lietuvių kalbos mūsų šalyje. Norintys dalyvauti Lietuvos universitetų siūlomuose vasaros kalbos ir kultūros kursuose užsieniečiai gali gauti Lietuvos valstybines stipendijas pagal tarptautines bendradarbiavimo sutartis. 2015 m. skyrėme per 120 tokių stipendijų. Be to, užsienio studentai mokytis lietuvių kalbos atvažiuoja ir pagal Europos Sąjungos „Erasmus“ programą. Galime tik džiaugtis, kad užsienio studentai aktyviai domisi studijomis Lietuvoje ir lietuvių kalba. – Lietuvoje regis jau ne pirmą rugsėjį paaiškėja, jog mažėja norinčiųjų aukštosiose mokyklose studijuoti lituanistiką. Ar tai nėra pavojinga tendencija, galime iš didelio rašto išeiti iš krašto… – 2012–2013 m. m. į lituanistikos studijas (VU, VDU, ŠU ir KU) įstojo 216 studentų, 2013—2014 m. m. – 150, pernai mokslo metais šias studijas rinkosi 158 asmenys. Matome, kad pastaraisiais metais norinčiųjų studijuoti lituanistiką, sumažėjo, ir tai nėra gera tendencija. Nors apskritai jaunuolių, stojančių į filologiją, skaičius kaip tik didėja. Visais laikais lituanistika nebuvo pati populiariausia ar pelningiausia specialybė… Šias studijas ir profesiją dažniausiai pasirenka kruopštūs jaunuoliai, išties apgalvoję, ką jie studijuos, ką norės veikti baigę studijas. Didžioji dauguma nėra „atsitiktiniai“, tai gabūs literatūrai ir kalbai jauni, kūrybingi žmonės, nusiteikę dirbti Lietuvoje. Mokyklose dirbanti lituanistų bendruomenė išties yra labai profesionali, kūrybinga, aktyvi. Lituanistas gana dažnai ir būna tas pirmasis žmogus, pastebintis vaiko polinkį į literatūrą, kalbinius gabumus, ir dažnas negailėdamas laiko ir netaupydamas jėgų atsideda vaiko ugdymui ta linkme. Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – stiprinti ir vystyti Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsienio gyventojų tapatybę globalizacijos kontekste, formuoti pozityvią viešąją erdvę.

Šaltinis čia