Svarbu išmanyti tik savo profesinę sritį, o raštingumas – nė motais? Panašu, kad taip. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) perskaitė magistrų baigiamuosius darbus, daktarų disertacijas ir buvo priblokšta. Taisyklinga kalba būsimosioms mokslo pažiboms – vargiai įveikiamas dalykas. Nerūpi raštingumas ir jų baigiamuosius darbus vertinantiems dėstytojams. Jie raitė aukščiausius balus net tiems magistrantams, kurių darbuose akis bado šiurkščios klaidos. Kai kuriuose darbuose tikrintojai dešimtyje puslapių suskaičiavo net 60 klaidų.
VLKK įvertino 1068 aukštosiose universitetinėse mokyklose 2013 metais apgintų magistro darbų kalbą (lituanistinių studijų programų darbai nevertinti).
Paaiškėjo, kad apie 38 proc. jų neatitinka kalbos taisyklingumo reikalavimų. Dešimtyje puslapių kalbininkai rado nuo 21 iki 60 ir daugiau klaidų. 44 proc. darbų įvertinti vidutiniškai ir tik 18 proc. darbų kalba taisyklinga.
Maža to, ne visos aukštosios mokyklos, vertindamos magistro darbus, atsižvelgia į kalbos taisyklingumą – net 32 proc. aukščiausiu balu (puikiai) įvertintų darbų yra žemo raštingumo.
VLKK kalbininkus apstulbino ir daktaro disertacijos. Akivaizdu, kad kai kuriose aukštosiose universitetinėse mokyklose tik iš dalies paisoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriame nurodyta, kad disertacija turi būti parašyta taisyklinga kalba.
Įvertinus 714 daktaro disertacijų santraukų kalbą, paaiškėjo, kad 17 proc. jų kalba neatitiko taisyklingumo reikalavimų, 31 proc. santraukų kalba šiuos reikalavimus atitiko tik iš dalies.
Rašo kaip netingi
VLKK įvertino ir trečdalį aukštųjų mokyklų 2010–2012 m. išleistų vadovėlių. Iš 77 vertintų vadovėlių tik 6 kalba atitiko taisyklingumo reikalavimus, 20 vadovėlių kalba šiuos reikalavimus atitiko tik iš dalies, o 51 vadovėlio, tai yra daugiau nei dviejų trečdalių vertintų vadovėlių, kalba neatitiko taisyklingumo reikalavimų.
Juose palikta didžiųjų kalbos klaidų, įvairių sintaksės, leksikos, skyrybos klaidų ir trūkumų. Kai kurie vadovėliai visiškai neredaguoti – tai rodo ne tik nepakankamą dėmesį akademinės leidybos kokybei, bet ir atsainų požiūrį į studijose vartojamą kalbą.
Paragino mokytis kalbos
Kalbos komisijos pirmininkės Daivos Vaišnienės nuomone, aukštosios mokyklos, teikiančios universitetinį išsilavinimą, kuriančios mokslo ir profesinę kalbą, turėtų daugiau dėmesio skirti kalbos taisyklingumui.
VLKK ragina užtikrinti aukštųjų mokyklų vadovėlių ir daktaro disertacijų kalbos kokybę, vertinant baigiamuosius darbus nustatyti kalbos taisyklingumo kriterijų, o studentams, rengiantiems darbus, teikti kalbos konsultacijas.
VLKK ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija, atsižvelgdamos į nepakankamą studentų raštingumą ir kalbinį pasirengimą studijuoti aukštosiose mokyklose, kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį ir pasiūlė stiprinti lietuvių kalbos mokymą bendrojo ugdymo mokyklose, suteikti jų absolventams tinkamus lietuvių kalbos pagrindus.
Šaltinis čia
