2015 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos prezidentūroje apdovanojant 8-ojo nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ nugalėtojus pasakyta Kalbos komisijos pirmininkės D. Vaišnienės kalba: „Dabar mes gyvename laisvoje visuomenėje, galime pasirinkti ir skaitomas knygas, ir technologijas, ir mokymosi ar gyvenimo vietą, – reikia tik suvokti, kad valstybinės kalbos negalime pakeisti kokia madingesne ar patrauklesne, kad be mūsų lietuvių kalbos tradicijos niekas negalės tęsti ar išsaugoti…“
Kalba, pasakyta 2015 m. kovo 16 d. nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ nugalėtojų apdovanojimo renginyje, vykusiame Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

Jūsų Ekscelencija Prezidente, pone ministre, kolegos mokytojai, sumanieji konkurso dalyviai ir nugalėtojai!

Šiandien čia susirinkę siunčiame žinią – mes suprantame kalbos vertę, grožį ir jėgą. Taisyklingos ir žodžių reikšmėmis spalvingos kalbos.

Juk kalba yra gyva ir neatskiriama nuo mūsų gyvenimo, todėl auga kaip ir Jūs, jaunieji ateities kalbos kūrėjai ir žinovai, – taip pat veržliai ir smalsiai. Ji sugeria naujus, dar nepažintus žodžius, gręžiasi į tradiciją ir vertybes, kartu dairosi aplink ieškodama nepatirtų dalykų, juos priima arba atmeta, veržiasi į naujas erdves. Kalbos kūryba ir auginimas yra nuolatinis darbas ir pareiga, prasidedanti mokykloje, besitęsianti studijose ir per visą gyvenimą, nes taisyklinga kalba yra privaloma šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus savybė.

Lietuvių kalba kartu su Jūsų karta plečia raiškos būdus ir terpes. Kalba įsikuria išmaniosiose technologijose. Skaitmeninė erdvė, kurioje puikiai jaučiatės, vis labiau lietuvinama, taigi nerūpestingas lietuvių kalbos vartojimas ar jos atsisakymas neturėtų būti pateisinamas. Globalioje informacinėje visuomenėje tuščią vietą iš karto užima kitos kalbos. Ar mes visada esame pasiryžę reikalauti, kad būtų užtikrinama mūsų teisė vartoti valstybinę kalbą?

Šiandien didžiuojatės, kad mokate GRAŽIĄ lietuvių kalbą. Neabejoju, kad Jumis didžiuotųsi ir protėviai, aukoję savo gyvenimus, kad lietuvius pasiektų knygos gimtąja kalba tada, kai rašyti lotyniškais rašmenimis čia buvo uždrausta. Apie tuos žmones, knygnešius, tokius kaip Jurgis Bielinis, šiandien mums primena atmintinas įrašas kalendoriuje – knygnešio diena.

Dabar mes gyvename laisvoje visuomenėje, galime pasirinkti ir skaitomas knygas, ir technologijas, ir mokymosi ar gyvenimo vietą, – reikia tik suvokti, kad valstybinės kalbos negalime pakeisti kokia madingesne ar patrauklesne, kad be mūsų lietuvių kalbos tradicijos niekas negalės tęsti ar išsaugoti. Regis, savaime suprantamas dalykas, bet ir šią aksiomą kiekviena karta turi įrodyti iš naujo.

Štai jau daugiau kaip metus nepriimamas Vyriausybės nutarimas, užtikrinantis, kad kiekvienas valstybės tarnautojas savo darbo vietoje galėtų naudotis biuro programomis valstybine kalba. Regis, suprantamas dalykas, tačiau aukštas tos pačios valstybės pareigūnas, besirūpinantis konkurencijos tvarka, suabejojo, ar reikalavimas valstybės institucijų įsigyjamuose kompiuteriuose įdiegti programas lietuvių kalba nepažeistų konkurencijos, o gal ir Konstitucijos.

Manau, jei ateityje, tapę Lietuvos valstybės tarnautojais, nerastumėte lietuvių kalbos įstaigos kompiuteryje, tai būtų pirmasis ženklas, kad knygnešystė buvo tik mūsų šiandienos nepakeitęs istorijos tarpsnis.

Juk neturi taip būti, kad šioje valstybėje ryšio operatorius nesivargintų įdiegti lietuviško raidyno ir siūlytų mums paslaugą be lietuvybės. Jūs esate ta jaunoji karta, kuri žino, kas gali ir turi būti įdiegta ir kad lietuvių kalba skaitmeninėje erdvėje yra savaime suprantamas, o ne papildomas, sunkiai įgyvendinamas dalykas.

Mums, šiandien besirūpinantiems kalbos plėtra viešajame gyvenime, turėtų būti ypač svarbu, kad augdami su gimtąja kalba nepritrūktumėte kurią nors dieną galimybių ją vartoti, kad ir kur prireiktų: oro uoste, teatre, telefone, aukštojoje mokykloje, namų kompiuteryje.

Taigi sveikinu šio konkurso nugalėtojus ir linkiu, kad didžiuotumėtės archajiška, bet tokia šiuolaikine lietuvių kalba, kuri yra įdomi pasauliui. Linkiu, kad mokėdami daug kalbų, keliaudami, atrasdami ir domėdamiesi naujovėmis kasdien kurtumėte lietuvių kalbą, kuriai nuolat reikia jaunatviško įkvėpimo ir jėgos.

Sveikinu visus mokytojus, užauginusius laureatus, ne tik mokančius lietuvių kalbos, bet ir skatinančius kalbos kūrybą.

Nuoširdžiai dėkoju Valstybės vadovei už šio renginio globą ir nuolat reiškiamą pagarbą lietuvių kalbai.

dr. Daiva VAIŠNIENĖ
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė

Šaltinis čia