Diktantas „Odė moterystei“ (su RAŠYBOS paaiškinimais)

Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Dovilė Filmanavičiūtė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

 Odė moterystei [R1R2]

   Visas pasaulis, regis, šiandien [R3] eina iš proto. Šlovinkit genialų [R4R5] gamtos meno kūrinį, sako jie, šlovinkit moterį [R5]. Ir tikrai – tai vyksta, būkim pašlovintos. Vyrai gatvėse [R6] ūmai [R7] pasitempia [R8], apie tuos, kurie namuose [R6], nė nedrįstu [R9R10R11] užsiminti [R12]. Tulpių [R13] ir hiacintų [R13R14] pardavėjai [R15] trina nuo ankstyvo [R2] pavasario sužvarbusias [R15] rankas ir švenčiančiųjų [R8R16] pinigų [R13] prisotintus kapšus – taip stipriai [R17] eina visi iš proto.
O kas esu aš visame tame šurmulyje [R6R18]? Sėdžiu smaugiama [R8] vis augančio pilvo, kuriame [R6R15] rytą vakarą [R5] vyksta karatė [R19] čempionatai [R20], ir galvoju, kas esu iš tiesų [R21]. Moteris su dviem [R22] širdimis? Motina? Bent jau [R27] žmogus?
Juk jūs visą [R5] mano trumpą gyvenimą [R5] kažko [R3R23] iš manęs [R24] tikėjotės, vis slėgėt mano jaunus pečius savo lūkesčiais [R15R23], graužėt priekaištų [R13] angliarūgšte [R1R23R25]. Tiek, kiek siūliau [R8], niekad nebuvo [R11] pakankama, vis negana [R26].
Tu, vaikeli, sakėt jūs, privalai būti savo vietoje [R6]. Stropi mokykloje [R6], nuolanki darbe [R6], kad tik [R27] koks vyras šiukštu [R28] nepamanytų [R11, R29] tave [R24] esant per daug [R30] drąsią [R5R10R15], per daug akiplėšą [R5R31], per daug svajoklę [R1R5]. Tik tada nutiks jis, lizingu [R32] finansuojamas gyvenimas, ir didysis [R33] to gyvenimo pasiekimas vaikai. Garsiai [R17] nekalbėk [R11], aštriai [R17] nejuokauk [R11], sakėt jūs. Moteriai [R15] taip nedera [R11] ir tik pabandyk bent ko nors [R34] iš to sąrašo [R35] neišpildyt [R11]… Tu – nevykėlė [R36]. Ar bent jau [R27] ne tokia [R37] sėkminga, kokios būna moterys [R33] iš dailių viršelių [R13], postringaujančios [R8] apie gebėjimą [R5] akimirksniu būti viskuo [R3] ir visur, kitaip tariant [R8], būti supermoterimi [R38], į kurią [R5R15] lygiuosis visos kitos.
Net jei ir pavyks, neužmik [R11] ant laurų [R13], sakot jūs. Padėsi karjerą [R5] į stalčių [R5], kad būtum gera mama? Tu perekšlė [R39]. Bėgsi [R23] į biurą [R5R20] iš gimdymo [R2] palatos? Tu beširdė [R40]. Ir visų [R13] nepatenkinsi [R11].
Kelyje [R6] Abu Dabis–Reikjavikas–Vilnius [R41R42] netikėtai [R43] nutvilko mintis: o kas bus, jei mums gims dukra?
Kaip srauniausia [R15R44] pasaulio upė prašniokščia [R8, R39] visas mano gyvenimas. Viltys, nerimas, pasiekimai ir netektys [R36] – ilgas nenutrūkstantis [R45] savęs [R24] paieškų [R13R46] krioklys, užgriūvantis visu savo svoriu ir jėga. Kas bus, jei mums gims dukra? Kas, jei dar viena moteris?
Pavyzdžiui [R23], raudonplaukė [R31] mergaitė styrančiomis kasomis ir skirtingomis kojinėmis [R47]. „Snobai nesupras [R11] niekada tavo noro įsikarti [R48] į medį [R5], – valiūkiškai mirkteltų [R49] Astrida [R50]. – Spjauk [R51] kauliuką [R5] ant žemės, laimėk „Kiaurabambio“ [R31R52R53] varžybas. Vis dar bijai [R8]?“ Bijau [R8].
Pro lėktuvo langą [R5] pamatau vandenyną [R2R5] ir nerimas [R36] nuslūgsta [R24]. Tegul ji ateina. Dar viena neaprėpiama [R45] galybė [R2], stiprybė [R2]. Ieškanti [R46], klausianti [R8], jautriai [R17] besidairanti [R40] į mus visus, kai nebežinia [R54], kokias [R15] dar viltis reikėtų [R29] pateisinti, kad taptų [R29] tobula. Kurianti [R8], visa apglėbianti [R8R12], guodžianti [R8], raminanti, savo meile [R1] kiekvieną [R5] paglostanti. Jos vaikai – visas pasaulis. Turbūt [R3] taip į pasaulį [R5] ateina moteris. Žmogus, pasitinkamas su užprogramuotais [R12] visų mūsų [R13] lūkesčiais [R15R23]. Būsima motina, pratęsianti [R8R10] šį [R5] „mirk gyvenk, bet pateisink“ ciklą [R5].
O kas šiandien [R3] esu aš?
Aš ta, kuri kviečia [R8]: šlovinkim moterį [R5]. Ir nebūtinai [R43] tik šiandien, Kovo 8-ąją [R16R55].

RAŠYBOS PAAIŠKINIMAI

[R1] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e (ę), kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992 (toliau – LKRS), § 28, p. 25), diktante – moterystei (plg. moterystė), svajoklę (plg. svajoklė, svajoklės), angliarūgšte (plg. angliarūgštė), meile (plg. meilė).

[R2] Priesagos -ystė, -yvas, -ymas, -ynas, -ybė rašomos su y (LKRS, § 40, p. 30), diktante – moterysteiankstyvogimdymovandenynągalybėstiprybė.

[R3] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37), diktante – šiandien (<šią + dieną), kažko (<kažin + ko), viskuo (<visa + kuo), turbūt (<turi + būti).

[R4] Žodyje genialus [lot. genialis] „nepaprastai tobulas, toks, kokį tik genijus gali sukurti“ (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“ (toliau – TŽŽ), Vilnius, 2013, p. 290), p. 858) susiduria balsiai i ir a, tariami keturi skiemenys: ge-ni-a-lus (žr. V. Vitkausko „Lietuvių kalbos tarties žodyną“ (toliau – TŽ), Vilnius, 2001, p. 106). Diktante – kilmininko formagenialų.

[R5] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23). Diktante: genialųkūrinįmoterįrytą vakarą (dar žr. skyrybos paaiškinimų S8 punktą), visątrumpą gyvenimądrąsiąakiplėšąsvajoklęgebėjimą, kuriąkarjerąstalčiųbiurąmedįkauliukąlangą,vandenynąkiekvienąpasaulįšį, ciklą.

[R6] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e(LKRS, § 30, p. 26), diktante: gatvėsenamuosevisame tame šurmulyjekuriamevietojemokyklojedarbe, kelyje.

[R7] Diktante pavartotas prieveiksmis ūmai siejamas su būdvardžiu ūmas-a („staigus, greitas, smarkus“, žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (toliau – DLKŽ).

[R8] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, esančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, taip pat iš jų padarytose formose rašoma -(i)a (LKRS, § 29, p. 26), diktante – pasitempiašvenčiančiųjų (plg. švenčia), smaugiama (plg. smaugia), siūliaupostringaujančios (plg. postringauja), tariant (plg. taria), prašniokščiabijaibijauklausianti (plg. klausia), kurianti (plg. kuria), apglėbianti (plg. apglėbia), guodžianti(plg. guodžia), pratęsianti (plg. pratęsia), kviečia.

[R9] Pabrėžiant neigimą bendrinėje kalboje vartojama dalelytė  (žr. DLKŽ), diktante – nė nedrįstu.

[R10] Nosinė balsė rašoma žodžių šaknyse prieš s, š, ž, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 25), diktante: nedrįstu (plg. drąsa), drąsią (plg. drįsti), pratęsianti (plg. tąsa, tįsti, tąsyti).

[R11] Kai sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (LKRS, § 73, p. 43), diktante – nedrįstunebuvonepamanytųnekalbėknejuokauknederaneišpildytneužmiknepatenkinsinesupras.

[R12] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai, nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27). Diktante – užsiminti ( + si + minti), apglėbianti (ap + glėbti), užprogramuotais ( + programuoti).

[R13] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23). Diktante: tulpiųhiacintųpinigųpriekaištųdailių viršeliųlaurųvisųpaieškųmūsų.

[R14] Hiacintas (lot. Hyacinthus) – lelijinių šeimos laukų, gėlynų ir kambarinė gėlė; diktante pavartotas pavadinimo daugiskaitos kilmininkas hiacintų (žr. TŽŽ, p. 324). Šnekamojoje kalboje pavartojama ir forma jacintas (žr. „Lietuvių kalbos žodyną“)

[R15] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma (i)a(i)ą, kai nė vienas žodžio linksnis neturi galūnėje ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante – pardavėjaisužvarbusiaskuriamelūkesčiaisdrąsiąmoteriaikuriąsrauniausiakokias.

[R16] Įvardžiuotinių dalyvių ir skaitvardžių vyriškosios giminės daugiskaitos kilmininko ir moteriškosios giminės vienaskaitos galininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse rašomos nosinės balsės (LKRS, § 24 (3), p. 23), diktante – švenčiančiųjųKovo 8-ąją (žodis aštuntąją rašomas skaitmeniu su linksnio galūne po brūkšnelio).

[R17] Prieveiksmiai rašomi su priesaga -(i)ai (LKRS, § 39, p. 30), diktante – stipriaigarsiaiaštriaijautriai.

[R18] Priesaga -ulys rašoma su u (LKRS, § 40, p. 30), diktante –vietininko forma šurmulyje.

[R19] Žodis karatė nekaitomas, kirčiuojamas galūnėje ir rašomas su ė. Tarptautinių žodžių gale niekada nebūna kirčiuotos balsės e (LKRS, § 31 p. 27).

[R20] Priebalsė j paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, kurių vienas yra i, nors priebalsis j čia dažnai tariamas (LKRS, § 23, p. 22), diktante – čempionatai (čem-pi-o-na-tai). Žodyje biuras jotas netariamas ir nerašomas (diktante – galininko forma biurą).

[R21] Suprieveiksmėjusiose prielinksninėse konstrukcijose, kaip ir paprastose, prielinksniai rašomi atskirai nuo pilnų linksnių formų (LKRS, § 112 p. 51). Diktante – iš tiesų.

[R22] Skaitvardžio du įnagininkas yra išlaikęs dviskaitos formą ir vartojamas be -s, (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997, p. 247 (toliau – DLKG), diktante – [su] dviem [širdimis].

[R23] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji s, z prieš č), LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante:
kažko (<kažin ko),
lūkesčiais (plg. lūkestis),
angliarūgšte (plg. rūgo),
bėgsi (plg. bėga, bėgo),
pavyzdžiui (plg. pavyzdys),
nuslūgsta (plg. slūgo).

[R24] Nosinės balsės nerašomos asmeninių įvardžių vienaskaitos galininke, bet rašomos jų vienaskaitos kilmininke (LKRS, § 24 p. 23 išimtis). Diktante – manęssavęstave.

[R25] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū; jungiamosios balsės e nėra (LKRS, § 51, p. 36). Diktante: angliarūgšte (<anglis + rūgštis).

[R26] Prieveiksmis negana (kaip ir veiksmažodis neganėti) rašomas kartu su neiginiu (LKRS, § 88, p. 45).

[R27] Pabrėžiamosios dalelytės tik, jau visada rašomos atskirai nuo tų žodžių, prie kurių šliejasi (LKRS, § 68, p. 41), diktante: kad tik [nepamanytų], bent jau [ne tokia sėkminga].

[R28] Prieveiksmis šiukštu („jokiu būdu, niekaip“) rašomas su u (žr. DLKŽ).

[R29] Veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje rašoma nosinė balsė (LKRS, § 24 (4), p. 23), diktante – nepamanytųreikėtųtaptų.

[R30] Dalelytė per visada rašoma atskirai nuo kitų žodžių (LKRS, § 69, p. 41), diktante per daug [drąsią].

[R31] Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys lengvai suvokiami, dažniausiai rašomi morfologiškai. Dėmenų sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai ar balsiai nepaisant jų tarimo (LKRS, § 48, p. 35), diktante – akiplėšą (<akis + plėšti), raudonplaukė (<raudoni + plaukai), kiaurabambio (<kiaura + bamba).

[R32] Tarptautinio žodžio lizingas [angl. leasing] (1. „ilgalaikė nuoma; 2. „išperkamoji nuoma“) šaknyje rašomos i (žr. TŽŽ, p. 491), diktante – įnagininko forma lizingu.

[R33] Įvardžiuotinių būdvardžių vyriškosios giminės vardininko galūnėje, taip pat trečiosios linksniuotės daiktavardžių daugiskaitos vardininko galūnėje rašoma y(LKRS, § 25 (3, 4), p. 24), diktante – didysismoterys.

[R34] Dalelytė nors, sudaranti samplaikinį įvardį, rašoma atskirai nuo to įvardžio (LKRS, § 64, p. 40), diktante – ko nors.

[R35] Prieš priebalsę j rašomas priešdėlis są- (LKRS, § 34, p. 27), diktante – sąrašo.

[R36] Neiginys ne su daiktavardžiais rašomas kartu, kai sudaro priešingos reikšmės žodį arba kai daiktavardis be neiginio visai nevartojamas (LKRS, § 77, p. 44), diktante – nevykėlėnetektysnerimas (dar žr. DLKŽ).

[R37] Neiginys ne su įvardžiais paprastai rašomas skyrium (LKRS, § 80, p. 44), diktante – ne tokia.

[R38] Nelietuviškos kilmės dėmenys lietuvių kalboje vieni nevartojami, jie visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju (LKRS, § 121, p. 53), diktante – dėmuo super- žodyje supermoterimi.

[R39] Greta einantys priebalsiai rašomi pagal tarimą (LKRS, § 13, p. 19), diktante – trijų priebalsių (kšl, kšč) samplaikos žodžiuose perekšlėprašniokščia.

[R40] Dalelytė be rašoma kartu su būdvardžiais, dalyviais (LKRS, § 106, p. 49), diktante – beširdėbesidairanti.

[R41] Geografiniai pavadinimai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 154, p. 63); jei pavadinimas sudarytas iš kelių dėmenų, abu dėmenys rašomi didžiąja raide. Diktante – Abu DabisReikjavikasVilnius. Dar žr. VLKK 1996 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“.

[R42] Tarp dviejų ar daugiau žodžių, rodančių vietos, laiko ar kitas ribas, rašomas brūkšnys (žr. „Lietuvių kalbos žinyną“, Kaunas, 1998, p. 376). Diktante – lėktuvo maršrutas (nurodomos vietos ribos) Abu Dabis–Reikjavikas–Vilnius. Dar žr. skyrybos paaiškinimų S14 punktą.

[R43] Neiginys ne su būdvardiniais prieveiksmiais rašomas kartu (LKRS, § 85, p. 45), diktante – netikėtainebūtinai.

[R44] Aukščiausiojo laipsnio priesaga -iausias, rašoma su ia (LKRS, § 39, p. 30), diktante – srauniausia.

[R45] Neiginys ne su būdvardžiais ir dalyviais paprastai rašomas kartu (LKRS, § 72, 75, p. 43), diktante – nenutrūkstantisneaprėpiama.

[R46] Priebalsė j iš tradicijos nerašoma prieš ie lietuviškų žodžių šaknies pradžioje, nors tariamas pridėtinis priebalsis j (LKRS, § 22, p. 22), diktante – paieškųieškanti.

[R47] Daiktavardžio kojinės daugiskaitos įnagininko linksnyje tariami keturi skiemenys: ko-ji-nė-mis (žr. TŽ, p. 145). Plg. kojinė < koja + inis.

[R48] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante – įsikarti.

[R49] Su priesaga -telėti, (-telti) iš ištiktukų išvestų veiksmažodžių bandra darybos reikšmė – veiksmo momentiškumas, staigumas (žr. DLKG, § 1078, p. 401). Diktante pavartotas veiksmažodis mirkteltų siejamas su ištiktuku mirkt, jo reikšmė „duoti ženklą pamerkiant“ (žr. DLKŽ). Priesaga -telti būdinga žemaičiams, vakarų aukštaičiams.

[R50] Žmonių vardai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 145, p. 60), diktante – švedų vaikų rašytojos Lindgren vardas Astrida (orig. Astrid, žr. „Visuotinę lietuvių enciklopediją“).

[R51] Žodžio spjauti šaknyje jotas tariamas ir rašomas (LKRS, § 21, p. 22), diktante – liepiamosios nuosakos forma spjauk.

[R52] Dvibalsio eu lietuviškų žodžių šaknyje nebūna (LKRS, § 6 p. 16), rašoma -iau. Diktante – kiaurabambio (plg. kiauras).

[R53] Labiau paplitę žaidimų pavadinimai rašomi mažąja raide ir kabutėmis neišskiriami (plg. kvadratas, slėpynės). Išskirtiniai, retesni pavadinimai rašomi kaip simboliniai (didžiąja raide, išskiriami kabutėmis (LKRS, § 167, p. 70), diktante – „Kiaurabambio“. Klaida nelaikytinas nė vienas rašybos variantas.

[R54] Su daiktavardiniais prieveiksmiais neiginys ne rašomas kartu. Neiginys neberašomas kartu su prieveikmiais, su kuriais ir ne rašomas kartu (LKRS, § 89, 103, p. 49), diktante – nebežinia (plg. nežinia). Prieveiksmis ne(be)žinia vartojamas reikšme „nėra žinios, nežinoma“ (žr. DLKŽ).

[R55] Švenčių pavadinimų pirmas žodis rašomas didžiąja raide (LKRS, § 166e, p. 69); iš datos sudarytuose pavadinimuose vartojamos įvardžiuotinės skaitvardžių formos, rašant pavadinimą prie skaitmens po brūkšnelio pridedamos reikiamo linksnio galūnės (LKRS, § 189, p. 80), diktante – Kovo 8-ąją.

Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/diktantas-ode-moterystei-su-rasybos-paaiskinimais