Labai mėgstu pasakas. Bet juk jos vaikams, sumurmės ne vienas skeptikas. Suaugusiesiems nėra ten ko klaidžioti ir švaistyti laiką, pridurs kitas. Juk esą tik vaikai tiki stebuklais, tik jie gali švaistyti laiką skaitydami apie nebūtus įvykius, stebuklus, keliaudami po neegzistuojančias šalis.
 Drįsčiau teigti, kad pasakų atsisakymas yra viena tų priežasčių, kodėl šiandien dažnai jaučiamės nelaimingi. Nelaimingi, nes su pasakomis kartu atsisakome ir svajonių apie gražesnį ir geresnį pasaulį.

Visas straipsnis čia.