Lietuvių kalba tinkama apibūdinti kosmoso ir fizikos terminus, o ne tik kalbėti apie šiaudines skrybėles… Lietuvių kalba svetur gyvenantiems jauniems tautiečiams gali tapti paaugliško maišto išraiška – esu išskirtinis, nes galiu susikalbėti tokia kalba, kurios aplinkiniai nesupranta. Kaip motyvuoti kitose šalyse gyvenančius vaikus ir suaugusiuosius mokytis kalbos ir kalbėti lietuviškai, kaip juos patraukliai ir šiuolaikinėmis priemonėmis mokyti, – apie tai diskutuojama Vilniuje vyksiančiame seminare užsienio šalių lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminare „Puoselėjame lietuvybę: pilietiškumas, kūrybiškumas, tautinės savimonės išsaugojimas“ dalyvauja lituanistinių mokyklų mokytojai, vadovai iš Jelgavos, Daugpilio, Gardino, Apso, Lydos, Barnaulo, Irkutsko, Krasnojarsko, Buriatijos, Maskvos, Kaliningrado, Kijevo ir kt.
„Lituanistinis švietimas aprėpia daug plačiau, negu jis apibrėžiamas Švietimo įstatyme. Jūs savo lituanistinėse mokyklose dirbate daug daugiau negu bet kurioje įprastoje mokykloje. Įžiebti norą ir pritraukti žmones, kad jie norėtų mokytis lietuviškai, atsiliepti į bendruomenių iššūkius, – ir tai tik jūsų darbo dalis. Rengdami tokius jau tradicija tapusius susitikimus, nuoširdžiai norime išgirsti jūsų problemas, kad jos būtų išspręstos. Tikimės, kad ir jūs Vilniuje išgirsite daug naujo ir panaudosite tai parvykę į savo kraštus“, – sakė seminare dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas.
Per tris seminaro dienas dalyviams bus pristatytos lituanistinio švietimo naujovės, naujos lietuvių kalbos mokymo priemonės, kurias dalyviai galės čia pat ir išbandyti, taip pat nauji pilietinio ugdymo metodai, pvz., LEGO education, ir kt. Seminaro dalyviai lankysis Prezidentūroje, Lietuvos edukologijos universitete, Vilniaus rajono Rudaminos vaikų darželyje „Ąžuoliukas“. Kadangi vienose lituanistinėse mokyklose mokomi suaugę žmonės, kitose – vaikai, seminaro dalyviai per praktinę dalį dirbs grupėmis, stebės skirtingos metodikos pamokas.
Seminare taip pat dalyvauja Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkas Arūnas Teišerskis. Iškilus diskusijai, kaip gausinti mokinių žodyną, A. Teišerskis papasakojo apie Dublino „4 vėjų“ mokyklos patirtį: veiksmingiausias metodas tas, kai paprašai vaiko bet kokią, jam įdomią temą lietuviškai pristatyti klasės draugams. Vaikai su nuostaba atranda, kad lietuvių kalba tinkama kalbėti įvairiomis šiuolaikinėmis temomis. Nors tai papildomas darbas mokytojams, kurie, be lietuvių kalbos mokymo, turi dar pasidomėti fizika, astronomija ar geografija. D. Henke paantrino, kad maži vaikai paprastai nenori kalbėti lietuviškai, tačiau jau paauglystėje lietuvių kalbos mokėjimą jie įvertina, nes tai paaugliui leidžia išsiskirti iš bendraamžių, geriau padeda suvokti savo tapatybę.
Kaip pabrėžė Rusijos lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkė Solveiga Valatkaitė, nors lituanistinės mokyklos yra gana skirtingos ir mokymo formomis, ir mokinių amžiumi, bet visų poreikiai tokie patys. Tad labai svarbu dalytis medžiaga, metodikomis, patirtimi. Pavyzdį parodys Maskvos lietuviška Jurgio Baltrušaičio vidurinė mokykla, kuriai nuo įkūrimo vadovauja S. Valatkaitė. Mokykla yra parengusi pirmuosius tris parodomuosius pamokų vaizdo įrašus, kuriuos netrukus galės gauti visos šių kraštų lituanistinės mokyklos.
Seminarus užsienio lituanistinių mokyklų vadovams ir mokytojams reguliariai organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija.
