Skelbiame patvirtintus lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo kriterijus 2016 metams. Atsižvelgiant į Vilniaus universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkų atliktos kandidatų rašinių analizės išvadas ir egzamino vertintojų siūlymus, atsisakyta atskiro formaliosios ir giliosios rašinio struktūros vertinimo. Dėl to 2016 metams skirtuose vertinimo kriterijuose pakoreguotas taškų, skiriamų už turinį, kalbos taisyklingumą ir raišką, skaičius.

Turinio vertinime naujai atsiradęs taškas už struktūrą suteikia galimybę įvertinti ir skatinti autentišką mokinių mąstymą ir raišką, gebėjimą siekti sudominti adresatą, taikyti tinkamą retoriką, įvairias rašymo strategijas minčiai reikšti. Apie visa tai kalbama Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos skyriuje, skirtame tekstų kūrimui (žodžiu ir raštu). Jame rašoma, kad mokykloje turi būti ugdomi gebėjimai: „parengti argumentuotą informacinę ir įtikinimo kalbą“, „pasakyti argumentuotą informacinę ar įtikinimo kalbą <…> siekiant sudominti auditoriją“, „taikyti tinkamą retoriką informacinės, įtikinimo kalbos argumentavimui sustiprinti“, „taikyti argumentavimo taisykles“, „nusakyti, kaip pavyzdys ir analogija gali pagrįsti teiginį“, „taikyti citavimo ir perfrazavimo taisykles“, „gebėti rašyti įvairių žanrų tekstus, naudojantis kalbos galimybėmis autentiškai patirčiai reikšti“, „išmanyti, kaip tobulinti teksto kūrimo gebėjimus, kaip pasinaudoti tinkamomis meninės raiškos priemonėmis“. Taigi mokslininkų atliktos rašinių analizės ir vertintojų pasiūlymų nulemta vertinimo kriterijų kaita nereglamentuoja naujo tipo rašinio atsiradimo – pakitę vertinimo kriterijai tiesiog leis įvertinti gebėjimus, išugdytus mokantis pagal minėtą programą.

Atkreipiame dėmesį, kad remiantis kandidatų darbų statistine analize, galimų padaryti klaidų ir trūkumų skaičiai pakoreguoti taip, kad šie kriterijai nebūtų griežtesni nei 2015 metais.

Šaltinis čia