Dešimtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie grybų pavadinimus, pvz., kokie grybai ir kodėl vadinami veršakiais, paslydokais, smirdžiuolėmis, murmučias, pasakoja J. Lubienė, o J. Švambarytė-Valužienė apie retus kojų apdangalų ir apavo pavadinimus – blauzdytes, čempes, kojenas ir kt.; D. Steiblienė pristato tyrimo „Lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinė vartosena, konkurencija ir polinkiai“ rezultatus, G. Grigas apžvelgia Europos Parlamento tyrimų tarnybos ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje… 

TURINYS
Jūratė Lubienė. Ką apie grybus pasakoja jų vardai: spalva, forma ir kiti požymiai….. 3

Paslaptingas grybų pasaulis lietuvius domino nuo seno. Daug įdomybių apie grybiją galima sužinoti iš grybų pavadinimų, moksliškai – mikonimų. Nuodugniai ištyrus šiuos pavadinimus, vartojamus gyvojoje kalboje ir rašytiniuose šaltiniuose, galima suvokti kalboje užfiksuotą bendrą grybų karalystės vaizdinį, kuriame išryškėja ne tik pačių grybų išoriniai ar vidiniai požymiai, jų augimo vieta ir laikas, bet ir žmogaus požiūris į kai kuriuos grybus, grybų kategorizavimas, vertinimas, valgių ruošimo būdai ar net kai kurie grybautojų bruožai.
Pirmajame ciklo straipsnyje rašoma apie grybų spalvas, jų formą, skonį, kvapą ir skleidžiamus garsus. Galima sužinoti, kas lėmė, pavyzdžiui, raudongrybių, juodulių ar žilbaravykių pavadinimus, kokie grybai ir kodėl vadinami veršakiais, paslydokais, smirdžiuolėmis, murmučiais… Apžvelgus gausybę pavadinimų, sudarytų pagal grybams būdingus požymius, daroma išvada, kad tiek daug ir tokių įvairių pavadinimų gali būti tik toje kalboje, kurios žmonės ypač gerai pažįsta grybijos pasaulį.

Janina Švambarytė-Valužienė. Orams vėstant – blauzdytės, čempės, kojenos, medinaitės ir kitoks autuvas ….. 10

Toliau nagrinėdama aprangos žodžius tarmių žodynuose (pradžią žr. GK 2017 5 8–15), šį kartą autorė iškelia ir komentuoja kojų apdangalų ir apavo pavadinimus: nuo autų ir kojinių iki klumpių ir pusbačių. Pateikiama retų, tik nedideliame šnektos plote vartojamų pavadinimų, kaip antai Mažosios Lietuvos auklės „blauzdinės“, zanavykų žąselės, žąsutės „medinės klumpės su užkulniais“ ir kt. Ypač gausūs ir įdomūs žodynuose užfiksuoti frazeologizmai su apavo pavadinimais: kretingiškių amžina vyžena „pikčiurna, paniurėlis“, kuršėniškių abudu klumpei ant vienos kojos „labai panašūs“, kupiškėnų susiraukęs kaip Kavarsko vyža „paniurėlis“ ir kt.

Aktualijos

Diana Steiblienė. Lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinė vartosena, konkurencija ir polinkiai  ….. 19

Lietuvos edukologijos universitete baigtas vykdyti projektas „Lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinė vartosena, konkurencija ir polinkiai“. Kokių rezultatų pasiekta ir apie ką kalbėta šio projekto baigiamajame seminare, pasakoja viena iš tyrėjų grupės narių Diana Steiblienė.
Aurelija Tamulionienė. Kalbų ir skaitmeninių technologijų sandūroje ….. 22

Šių metų Jono Jablonskio konferencijos tema buvo „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“. Apie ką konferencijoje kalbėjo informacinių technologijų ir kalbos specialistai, rašo Aurelija Tamulionienė.
Gražina Akelaitienė, Rita Urnėžiūtė. Lietuvių kalbos draugijos XVII suvažiavimas Ukmergės krašte (dvi dėlionės)  ….. 24

Rugsėjo pabaigoje Ukmergės krašte vyko Lietuvių kalbos draugijos suvažiavimas – tradicinis, bet sykiu ir netradicinis, skatinantis pagyvinti ir atnaujinti draugijos veiklą.
Birutė Kabašinskaitė, Vilma Zubaitienė. Onutės Aleknavičienės laikas ….. 29

Šį rudenį gražią sukaktį švenčia senosios raštijos tyrėja Onutė Aleknavičienė.
Apžvalga

Gintautas Grigas. Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje. Gimtosios kalbos projektas  ….. 31

Apžvelgiama Europos Parlamento tyrimų tarnybos ataskaita, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Šaltinis: http://www.vlkk.lt/naujienos/programu-naujienos/10-asis-gimtosios-kalbos-2017-numeris