„Gimtosios kalbos“ gegužės mėnesio numeryje Arnoldas Piročkinas skelbia straipsnį, skirtą kalbininko Jono Palionio 95-mečiui. Vidas Garliauskas primena, kad sprendžiant kraštovardžių ir tautovardžių kilmės problemas svarbu pirmiausia remtis kalbos duomenimis. Du straipsniai skirti lietuvių kalbai informacinėse technologijose. Agnė Klimaitienė parodo, kaip savitosios lietuviškos raidės vartojamos interneto adresuose, o Anita Juškevičienė rašo apie  akląjį teksto rinkimą kompiuterio klaviatūra. Vidas Valskys apžvelgia naująją Ritos Miliūnaitės monografiją „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“. Daug vietos skirta Lietuvių kalbos draugijos veiklai: Rita Urnėžiūtė rašo apie įvykusį draugijos suvažiavimą, Aušra Rimkutė-Ganusauskienė, Rūta Švedienė ir Emilija Kvietkuvienė dalijasi naujienomis iš Jurbarko, Kėdainių ir Kražių.

Turinys

Vidas Garliauskas. Dar kartą dėl Lietuvos vardo ir lietuvių etnogenezės   3

Aiškinantis, kur ir kada ėmė formuo­tis lietuvių etnosas, kur ir kada atsirado Lietuvos vardas, kokia to vardo kilmė ir reikšmė, labai svarbu tyrėjo metodologinės nuostatos. Dar prieš šimtmetį Kazimieras Būga rsšė, kad „tautystės klausymas tegali būti išspręstas tiktai kalbos duome­nimis“ (RR II 13). Tokia nuostata, nagrinėdami priešistorinius baltų ir slavų santykius, rėmėsi rusų kalbininkai Viačeslavas Ivanovas ir Vladimiras Toporo­vas: „Ne viename darbe baltų–slavų problemos sprendimas iš esmės apribojamas istorijos, archeologijos ir antropologijos duomenimis. Bet seniausių baltų–slavų kalbų santykių klausimas yra išimtinai kalbinis ir jo sprendimą galima pasiekti tik kalbos priemonėmis“ (1958). Remdamasis klasikiniu krašto vardo atsiradimo modeliu (upėvardis → tautovardis → kraštovardis), autorius dar kartą žvelgia į Lietuvos vardo ir lietuvių etnogenezės problematiką ir pateikia naujų argumentų šio modelio pagrįstumui įrodyti.

Agnė Klimaitienė. Lietuviškos raidės interneto adresuose        8

Prieš penkiolika metų, 2004 m. kovo 30 d., pradėta registruoti interneto domenų (sričių) vardus su savitosiomis lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž.

Nuo 2014 m., kai buvo minimas įteisinto vardų su lietuviškomis savitosiomis raidėmis vartojimo dešimtmetis, tapo tradicija kasmet rinkti gražiausią interne­to srities vardą. Per penkerius metus visuomenės balsavimu išrinkti vardai: Voveraitė.lt (sporto salė), VištaPuode.lt (restoranas), IlgasŪsas.lt (vaikų darželis), Šilinga.lt (miškininkystės paslaugų bendrovė). Šių metų rinkimuose pirmąją vietą užėmė Žemaitijos miestelio svetainės var­das Užventis.lt. Veikiausiai laimėjimą lėmė ir tai, kad 2019-ieji – Vietovardžių ir Žemaitijos metai.

Straipsnyje apžvelgiama, kokie dažniausiai registruojami vardai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis. Vieni jų atspindi įmonės, įstaigos, organizacijos pa­vadinimą, pavyzdžiui, Antėjas.lt, CivilinėSauga.lt, Visapusiškai.lt, ViskasDarže­liams.lt, Šilinga.lt. Nemaža gyvenviečių svetainių su taisyklingai parašytais vietovardžiais: Jeruzalė.lt, Rumšiškės.lt, Užventis.lt, Žeimelis.lt, Žiežmariai.lt. Dėmesį patraukia vaizdingi, įtaigūs, originalūs tiesioginės ir perkeltinės reikš­mės žodžiai: Būrai.lt, IlgasŪsas.lt, Ližė.lt, Žūklė.lt, ŽvaigždŽinys.lt.

Atgarsiai

Lietuvių kalbos prestižas ir aklasis teksto rinkimas (Anita Juškevičienė)  13

Atsiliepdama į Gintauto Grigo straipsnį „Informacinių tech­nologijų poveikis lietuvių kalbos prestižui“ („Gimtoji kalba“, 2019 m., nr. 3), autorė pritaria minčiai, kad vadinamoji skaičiukinė klaviatūra daro neigiamą poveikį lietuvių kalbos prestižui. Prie minimo neigiamo po­veikio prisideda ir mėginimas pritaikyti šiai klaviatūrai aklojo teksto rinkimo metodą.

Įžymaus kalbininko Jono Palionio įžymus jubiliejus (Arnoldas Piročkinas) 14

Birželio 20 d. 95-metį švenčia kalbininkas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, lietuvių rašomosios kalbos istorijos tyrėjas, kalbos kultūros specialistas Jonas Palionis.

Suvažiavimas – ne tik ataskaita (Rita Urnėžiūtė)       21

Balandžio 27 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko Lie­tuvių kalbos draugijos XIX suvažiavimas. Išklausytos ir patvirtintos ataskaitos, diskutuota apie kalbos tvarkybos ir priežiūros aktualijas ir lituanistinio švietimo reikalus, kalbėtasi apie naujuosius mikrotoponimus.

Apžvalga

Rita Miliūnaitė. Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje (Vidas Valskys)                                                                                                           24

Tiek kalbos specialistams, tiek plačiajai visuomenei knyga turėtų būti įdomi daugialype tiriamąja medžiaga ir jos analize, plačiu autorės žvilgsniu į nagrinėjamą problemą, tarpdalykiškumu – knygoje nemažai vietos skiriama internetinės terpės ir kitų šiuo­laikinių medijų tyrimų sociolo­giniams, komunikaciniams, kul­tūrologiniams, psichologiniams aspektams aptarti ir apmąstyti. Įspūdį daro ir šią monografiją iš kitų akademinių veikalų išskiria grakštus, pagavus autorės minčių dėstymo būdas.

VLKK nutarimas Nr. N-4 (174)                      26

Kronika                                                   27

Skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ Aušra Rimkutė-Ganusauskienė pasakoja apie Jurbarke įvykusį renginį „Iš širdies gimtinės neišplėši“, Emilija Kvietkuvienė rašo apie Kražiuose surengtą konferenciją „Vietovardžių metai: mūsų Kražiai“, o Rūta Švedienė praneša: įkurtas Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius.

Žiupsneliai                                      

Leksika, fonologai ir kitos korektūros linksmybės        31