Nuo šiol lietuvių tautosaka (surinkta Jono Basanavičiaus) lengvai prieinama visiems žingeidiems žmonėms. Jei norite pasinerti į seną-naują-pasaulį užtenka atverti naują naršyklės langą ir suvesti reikiamą adresą.
Pažinti savo kalbos ištakas ir prisiliesti prie iškiliojo lietuvių tautos patriarcho Jono Basanavičiaus darbų kviečia projektas „Knygadvaris.lt“. Specialioje interneto svetainėje nuo šiol galima ne tik paskaityti, bet ir išgirsti J. Basanavičiaus visą gyvenimą rinktos lietuvių tautosakos.
Viena iš rugiapjūtės pabaigtuvių dainų buvo užrašyta Vilkaviškio rajono Ožkabalių kaime, o mūsų laikus ji pasiekė Ožkabaliuose gimusio vieno ryškiausių 19-ojo amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus ir vieno svarbiausių valstybės nepriklausomybės siekėjų, gydytojo Jono Basanavičiaus dėka. Jis su daugiau kaip 700 pagalbininkų, tarp kurių buvo ir rašytojos Julija Žemaitė bei Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, rinko ir užrašinėjo lietuvių tautosakos tekstus.
„J. Basanavičius 19 a. pab.-20 a. pr. išleido šešias lietuvių folkloro knygas, kurios vėliau tapo retenybe. Na, ir paskui, nepriklausomybės pradžioje, 1988-2004 m. mūsų instituto darbuotojai – gerbiamas Leonardas Sauka ir Kostas Aleksynas – šias knygas iš naujo išleido. Beje, išleido daugiau, todėl, kad naudojo rankraštinę medžiagą ir J. Basanavičiaus susirašinėjimą, korespondenciją, įvairius dokumentus. Iš viso buvo išleista 15 knygų“, – pasakojo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Jūratė Šlekonytė.
Visas 15 J. Basanavičiaus knygų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai suskaitmenino į virtualią J. Basanavičiaus tautosakos biblioteką interneto svetainėje knygadvaris.lt. Joje sudėta apie 7000 pasakų, sakmių, padavimų, dainų, raudų, mįslių ir kitokios tautosakos.
Dabar projektas pradeda naują etapą – lietuvių tautosakos aukso fondas atgimsta garsu – 12 aktorių jau įskaitė dvyliktąjį J. Basanavičiaus raštų tomą, vadinamą „Juodąja knyga“.
„Pagalvojau, kad būtų įdomu, jeigu šitą dalyką galėtume ir išgirst, nes kai kurie žodžiai yra nieko nesakantys. Tai vat, projekte padaryta taip, kad tu gali girdėti, gali turėti prieigą prie žodynėlio, ir užrašęs raktinį žodį, gausi tave dominančią temą. Tai yra ne kažkokie žaidimai, ne kažkokie juokeliai, kur dabar plinta internete – tai yra mūsų šaknys, mūsų tautos šaknys, mūsų iškilių žmonių, kurie kėlė lietuvybę, pavyzdžiui, G. Petkevičaitės-Bitės užrašyti Julijos Žemaitės autentiški pasakojimai, kaip elgtis su vaikais, kaip elgtis, jeigu ta ar kita bėda“, – apie idėja pasakojo projekto „Kalbantis Basanavičius“ sumanytojas Virgilijus Kubilius.
Kalbančioje Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekoje „knygadvaris.lt“ galima ir išsiburti. Ateityje planuojama įgarsinti visas 15 Basanavičiaus fondo knygų.
