Bernardinai.lt redakcija gavo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus doc. dr. Kęstučio Urbos kreipimąsi į Lietuvos kultūros ministrą Šarūną Birutį dėl vaikų ir jaunimo literatūrai skirto finansavimo. Skelbiame ir mes kreipimosi visą tekstą vildamiesi, kad tai prisidės prie bendrų interesų puoselėjimo.
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, veikiantis jau beveik 25 metus, siekė ir siekia palaikyti geros literatūros jauniesiems skaitytojams plėtotę, skatinti skaitymą, taip pat prisidėti prie lietuvių vaikų literatūros sklaidos pasaulyje. Norisi tikėti, kad knygų vaikams ir paaugliams statusas per visus Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus iš lėto keičiasi į gera, kad ši kūrybos sritis sulaukia didesnio pripažinimo ir plačiosios visuomenės, ir kultūros procesų lėmėjų akyse.
Tačiau mūsų organizacijos nariams daug nerimo sukėlė neseniai paskelbti Kultūros tarybos sprendimai dėl paramos literatūros ir leidybos projektams.
Labai iškalbinga konkurso rezultatų statistinė analizė. Konkursui buvo pateiktos 304 paraiškos, tarp jų – 60 paraiškų (projektų) remti knygas vaikams bei paaugliams. Iš viso paremti 86 projektai, iš jų tik 11 – vaikų literatūros leidybai ir raidos skatinimui. Išeitų, jog paremta 30 procentų suaugusiųjų literatūros leidybos projektų ir tik 18 procentų – vaikų.
Ne mažiau pasako ir projektams skirtos lėšos. Iš 426 695 EUR paramos vaikų literatūrai atiteko 39 300 EUR, tai yra tik 9 procentai. Vienos vaikų knygos leidybai vidutiniškai skirta 2711, 7 EUR, analogiškai suaugusiųjų – 5165 EUR (tai yra dvigubai daugiau). Bet juk visuotinai žinoma, kad nedidelei, bet turiningai, gausiai iliustruotai vaikų knygai išleisti dažnai reikia daug daugiau lėšų negu stambiam romanui.
Nors mums nežinomas Kultūros tarybos konkursui pateiktų rankraščių turinys, nors puikiai suprantame, kad ir pačius gabiausius autorius gali ištikti kūrybinė nesėkmė, vis dėlto sunku patikėti, kad gana didelis pripažintų, apdovanotų ir net Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavusių rašytojų būrys galėjo pateikti nevertingus, menko turinio, neremtinus rankraščius.
Kita vertus, mums žinomas ir kai kurių Hanso Christiano Anderseno medalio laimėtojų, taip pat nesulaukusių paramos, kūrybos lygis. Net kelis dešimtmečius laukiame iki šiol Lietuvos skaitytojams dar nežinomo E. T. A. Hoffmanno klasikinio kūrinio vaikams, kurį pagaliau ryžosi iliustruoti talentingas dailininkas. Be galo džiaugėmės pernai prasidėjusio, kone perversmą moksleivių skaitymo praktikoje padariusio paauglių literatūros konkurso rezultatais. Deja, ši iniciatyva, kaip ir kitos, nebuvo suprasta ir paremta.
Paminėjome tik keletą sprendimų, kurie IBBY Lietuvos skyriaus nariams sukėlė nuostabą.
Šie sprendimai mums kelia baimę, kad grįžtama prie seno, atgyvenusio požiūrio į vaikų literatūrą (bei kitas vaikų kultūros sritis) kaip į antraeilį, mažareikšmį reiškinį.
Neturime pagrindo manyti, kad toks vaikų literatūros ir leidybos reikalų nuvertinimas yra sąmoningas ar specialus. Tikėtina, kad projektus analizuojantys ekspertai yra gana atitolę nuo šios meninės kūrybos srities, galbūt žvelgia į ją labai inertiškai, galbūt yra pamiršę skaitymo svarbą, knygos poveikį ankstyvaisiais žmogaus gyvenimo tarpsniais. Siūlytume persvarstyti ir pakoreguoti projektų vertinimo prioritetus ir kriterijus, kad visuose konkursuose vaikų ir paauglių literatūra (ir apskritai kultūra) būtų vertinama ir remiama lygiavertiškai – kaip ir visa literatūra bei kultūra.