2018-uosius Seimas paskelbė Simono Daukanto metais. Spalio 28 d. suėjo 225 metai, kai gimė lietuvių istorikas, literatas, kalbininkas, švietėjas, tautinio atgimimo žadintojas ir pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autorius. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia apsilankyti organizuojamuose jubiliejinių S. Daukanto metų renginiuose. Programoje išskirtinė archyvinių dokumentų paroda, parodos  atidarymo renginys  –  vieša prof. Giedriaus Subačiaus (Ilinojaus universitetas) paskaita, taip pat mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“.

S. Daukantas (1793–1864) – pirmasis Lietuvos vizionierius, brėžęs modernios lietuvių tautos kultūrinės, socialinės, politinės ateities kontūrus. Daugiašakėje savo mokslinėje ir šviečiamojoje veikloje formavo kultūriškai ir politiškai savarankiškos Lietuvos viziją, kuri tapo orientyru vėlesnėms kartoms, kūrusioms 1918 m. Vasario 16-osios Respubliką. S. Daukantui ši vizija ryškėjo jau studijų metais Vilniaus universitete (1816–1822), kur apsisprendė tirti Lietuvos istoriją. Studijų metais S. Daukantas susidūrė su skirtingais požiūriais į Lietuvos istoriją, lietuvių kalbą, literatūrą, tautosaką. S. Daukanto apsisprendimą dalyvauti modernios lietuvių tautos kūryboje rodo baigiant universitetą jo parašyta pirmoji Lietuvos istorija lietuvių kalba „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ (1822) – skaityta, persirašinėta to meto Žemaičių kultūrinio sąjūdžio intelektualų. „Istorija žemaitiška“ – pirmasis veikalas, kuriame Daukantas paleido į apyvartą žodį „valstybė“: pavadinęs juo praeities Lietuvos politinį kūną, simboliškai atvėrė galimybę tam žodžiui įgyti naują turinį ateityje.

Naujausiuose moksliniuose tyrimuose kalbininkas, sociolingvistas prof. G. Subačius atskleidė, kad „Istoriją žemaitišką“ S. Daukantas kūrė ir kaip rankraštinę knygą – dailiai įrištas, rūpestingai perrašytas didžiulis foliantas turėjo tapti daiktiniu lietuvių tautos kalbinio – taigi kultūrinio ir potencialiai politinio – gyvybingumo įrodymu. Kruopštus istoriko S. Daukanto tyrinėtojas prof. G. Subačius viešoje paskaitoje atskleis ir kitų, mažai kam žinomų, vienos svarbiausių lietuvių kultūros asmenybių XIX a. kūrybos ir veiklos pusių. Nacionalinėje bibliotekoje lapkričio 8 d. 16 val. Valstybingumo erdvėje lankytojai turės retą progą ne tik išklausyti prof. G. Subačiaus paskaitą apie S. Daukantą, bet taip pat susipažinti su S. Daukanto rankraščių ir spausdintinių dokumentų eksponatais, saugomais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve. Tarp jų – jau minėtas garsiojo veikalo „Istorija žemaitiška“ (1838) ir Lietuvių kalbos žodyno rankraščiai, S. Daukanto priešmirtinis testamentas ir kiti unikalūs dokumentai. Paroda veiks bibliotekos darbo laiku iki lapkričio 14 d. Valstybingumo erdvėje, II a.

Po parodos atidarymo vyks mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“. Konferencijoje pranešimus skaitys kalbininkas, sociolingvistas prof. G. Subačius; Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros prof. dr. Saulius Pivoras; baltarusių literatūrologas ir politologas Aleksandras Feduta; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Aurelijus Gieda; Klaipėdos universiteto Baltų filologijos katedros prof. dr. Roma Bončkutė; lietuvių literatūros tyrinėtoja, vertėja, humanitarinių mokslų dr. Dalia Dilytė; lietuvių mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, humanitarinių mokslų dr. Dainius Razauskas; istorikė Vida Girininkienė; kultūros istorijos tyrinėtojas, humanitarinių mokslų dr. Darius Kuolys.

„1862-aisiais, likus dvejiems metams iki mirties, glausdamasis pas Papilės kleboną Igną Vaišvilą, Daukantas sudarė testamentą – iš jo matyti, kaip ši aistra, išeikvojusi visą jo gyvenimą, leido palikti artimiesiems ir bičiuliams tik menką materialinį turtą, tačiau tuo pat metu – didžiulį kultūrinį kapitalą Lietuvos ateičiai. Atėjus laikui, tuo kapitalu buvo pasinaudota, o jo vertė ryškėja ir auga jau trečias šimtmetis“, – tvirtina Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doc. dr. Brigita Speičytė.

Kviečiame dalyvauti renginiuose, įprasminančiuose iškilios XIX a. Lietuvos kultūros asmenybės indėlį į valstybingumo atkūrimą.

Renginiai skirti jubiliejiniams S. Daukanto metams ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų sukakčiai.

Trumpai apie parodą

Trumpai apie mokslinę konferenciją „…ir kraštą vadino valstybe“