Naujienų portalas tv3.lt rašo apie 2015 m. Lietuvių kalbos instituto su Lietuvos edukologijos institutu pabaigtas kurti dvi e. mokymų paslaugas Lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių sistemoje (LKIIS). Mokytis kalbų galima įvairiai. Vieni renkasi kursus, kiti samdo mokytojus privačiai. Bet sutikite, vienas didžiausių tokių mokymosi būdų minusų – reikiamu laiku reikia būti reikiamoje vietoje. Visai kas kita, kai gali mokytis tada, kai tau patogu – kad ir kur bebūtum. Būtent taip mokomasi kalbos naudojant kompiuterines programas.
Nuotolinio mokymo programa kasdieniam bendravimui
„Tikriausiai pastebėjote, kad atvykę aplankyti senelių ar kitų giminaičių, emigrantų vaikai su jais ne visada susikalba? Nors tėvai namuose su jais bendrauja lietuviškai, o kiti net lanko savaitgalines lietuviškas mokyklėles, kitakalbėje aplinkoje jie tampa daugiakalbiais, bet tokių vaikų įgūdžiai bendrauti lietuviškai itin menki. Todėl pagrindinis mūsų tikslas – padėti išmokti bendrauti, taisyklingai vartojant abstrakčias ir konkrečias sąvokas. Tačiau jei norime, kad išeivijos vaikai mokytųsi lietuvių kalbos, reikia, kad jiems būtų įdomu“, – sako viena iš elektroninės lietuvių kalbos mokymosi paslaugos kūrėjų, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė.
Siekiant, kad mokytis lietuvių kalbos būtų patrauklu, įdomu ir efektyvu, 2015 metais Europos Sąjungos fondų lėšomis sukurta nuotolinio e. mokymosi paslauga, kurią sudaro dvi nuotolinio mokymo programos ir du edukaciniai internetiniai žaidimai. Tiek pradedantieji, tiek jau pramokę lietuvių kalbos čia ras tai, ko reikia, kad kasdienis bendravimas taptų lengvesnis: autentiškus tekstus ir vaizdo medžiagą, žodynus, gramatikos žinių, kalbėjimo, kalbos vartojimo įgūdžiams gerinti skirtus žaismingus pratimus.
„Šių paslaugų atsiradimą padiktavo pats gyvenimas – Lietuvos piliečių ir užsieniečių mobilumas, ekonominiai ir socialiniai poreikiai bei gyvenamoji vieta ir su tuo susijęs vis didėjantis poreikis mokytis lietuvių kalbos savarankiškai nuotoliniu būdu. Viena iš programų, skirtų norintiems mokytis lietuviškai – „Lietuvių kalbos paveikslėlių žodynas ir nuotolinės lietuvių kalbos pamokos“. Jis skirtas visiems – migruojantiems mūsų šalies piliečiams bei tiems, kurie gyvena ne Lietuvoje ar grįžta į ją, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių nemoka lietuvių kalbos, taip pat užsieniečiams, norintiems išmokti lietuviškai. Žodynas, kuriuo gali naudotis ir pradedantieji, ir jau pramokę kalbos, ir suaugę, ir vaikai, apima dešimt temų, tarp kurių temos apie šeimą, maistą, laisvalaikį ir šventes, drabužius, keliones, namus, miestą ir kt. Kiekvienai temai sukurti specialūs žaismingi pratimai, kurie padės ugdyti besimokančiojo komunikacijos įgūdžius, reikalingus paprastose kasdienėse situacijose“, – pasakoja Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė.
Anot pašnekovės, besimokantis pagal šią programą galės naudotis visais kompiuterinio kalbos mokymosi būdo pranašumais. Tai įvairialypė medžiagos pateikimo terpė, garso, teksto ir vaizdo dermė, galimybė pačiam modeliuoti mokomąją medžiagą bei jos įvairovė ir gausa – kiekvienos pamokos pagrindą sudaro autentiškas, iš televizijos laidos parinktas videosiužetas (vaizdo įrašas ir garsas) bei transkribuotas tekstas. Kita vertus, techninės įvairialypės terpės galimybės leidžia pasitelkti grafikos elementus ir animaciją, o platus ir įvairus kontekstas, sąsajos su autentiškais kalbos tekstais, nuorodos į papildomus informacijos šaltinius, susijusius su aptariamomis istorinėmis, politinėmis, socialinėmis ar literatūrinėmis temomis, faktai ir pavyzdžiai padeda susieti kalbos žinias su realia sociokultūrine aplinka bei žmonių, kuriems ši kalba yra gimtoji, gyvensena.
„Mokytis naudojantis „Paveikslėlių žodynu ir nuotolinėmis lietuvių kalbos pamokomis“ labai paprasta. Prisijungę prie sistemos kiekvienos pamokos metu pamatysite originalų ir adaptuotą siužetą, prie kurio esančiame tekste pateikiamos nuorodos į žodyną bei frazeologizmų, pavadinimų ir kt. paaiškinimus. Be to, kiekvienoje pamokoje taip pat pateikiami pratimai žodynui plėsti, skaitymo įgūdžiams lavinti, gramatikos taisyklėms suprasti ir įsiminti. Pavyzdžiui, jūsų gali paprašyti įrašyti trūkstamą raidę, skiemenį, žodį, žodžių junginį ir net sakinį, rasti atitikmenis ar parinkti iš kelių siūlomų variantų teisingą. Taip pat yra galimybė pasitikrinti, ar teisingai atlikote pratimus ir kokias klaidas padarėte, o jei prireiks – visada galite grįžti atgal ir peržiūrėti vaizdo siužetą dar kartą“, – pasakoja V. Leonavičienė.
Kad besimokantieji jaustųsi jaukiai bet kokioje situacijoje, „Paveikslėlių žodyne“ jie supažindinami ir su sinonimais, perkeltine reikšme vartojamais žodžiais ir net šnekamojoje kalboje vartojamais žargoniniais posakiais. Anot pašnekovės, tai vienintelė tokio pobūdžio lietuvių kalbos mokymosi priemonė, o ateityje atsižvelgiant į tikslinių grupių poreikius žodyne gali atsirasti ir naujų temų.
Žaidimai – e. mokymo dalis
„Šiuos žaidimus gali žaisti visi, kas nori įtvirtinti lietuvių kalbos vartojimo įgūdžius, pagausinti kalbos išteklių atsargas, prireikus pasimokyti taisyklių, o trys žaidimų sunkumo lygmenys leidžia žaidėjui atsižvelgti į savo kalbos mokėjimo lygį“, – pristatydama edukacinius žaidimus, kuriuos rasite e. mokymosi modulyje, pasakoja R. Miliūnaitė.
Žaidėjai, pasirinkę žaidimą „Kristijonas Donelaitis. Rašyba“, kuris skirtas pasikartoti rašybos taisykles, keliaus per metų laikus ir patirs įvairių nuotykių drauge su Mažojoje Lietuvoje gyvenusiu ir kūrusiu poetu Kristijonu Donelaičiu, o keliaudami įtvirtins lietuvių kalbos rašybos įgūdžius. Norintys pasimokyti papildomai, čia pat ras ir glaustai bei aiškiai surašytas pagrindines rašybos taisykles. O pasirinkusieji žaidimą „Barbora Radvilaitė. Kalbos turtai“, kuris skirtas išmokti įvairių lietuviškų žodžių ir posakių, atsidurs XVI a. vidurio Vilniuje ir įsitrauks į galėjusią kadaise nutikti intriguojančią istoriją. Žaisdami jie mokysis įvairių lietuviškų žodžių ir posakių, papildys sinonimų, frazeologijos, vaizdingų posakių atsargas, sužinos įvairių įdomių dalykų apie senovinius lietuvių kalbos žodžius.
„Ilgoje Donelaičio kelionėje namo yra poeto gyvenamojo laikotarpio aplinkos detalių, atskleidžiamos jo vertybinės nuostatos, svarbios ir mūsų dienomis, tradicijos, kultūros paveldas, šių laikų Lietuvos kasdienybė. O žaidime „Barbora Radvilaitė“ pasinersime į nei visai tikrą, nei visai išgalvotą istoriją, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas po slaptų jungtuvių su Barbora Radvilaite rengėsi kelionei į Lenkiją aplankyti savo tėvo Žygimanto Senojo ir vylėsi gauti jo ir Lenkijos ponų pritarimą vesti Barborą. Ar Žygimanto Augusto laiškas Barborai, kurį kunigaikščio motina karalienė Bona Sforca buvo įsakiusi tarnui pragaišinti, bus surastas, priklausys ir nuo žaidėjų“, – žaidimų siužetus atskleidžia viena jų kūrėjų R. Miliūnaitė.
Pasak jos, puikių aktorių įgarsinti žaidimai – ir bendras tėvų ir vaikų užsiėmimas laisvalaikiu, kuris išeiviams padės prisiminti tikrąjį lietuvių kalbos skambesį. Be to, šie žaidimai naudingi ir Lietuvos miestų vaikams, kurie „nė nemirktelėję gali angliškai išvardinti daugybę kompiuterinės įrangos pavadinimų, bet jau ne visada žino, kas yra troba, vieškelis ar meldai, o šuo gali ne tik loti, bet ir inkšti, urgzti, viauksėti, vambryti, skalyti“…
Abu žaidimai yra nemokami ir laisvai prieinami internetu – reikia tik užsiregistruoti svetainėje Mokymai.lki.lt arba per Elektroninius valdžios vartus. Svetainės lankytojai, kurie norės išsaugoti savo rezultatus ar atsispausdinti pasiekimų diplomą su savo vardu, šioje edukacinėje sistemoje turi susikurti vartotojo paskyrą ir prisijungti prieš pradėdami žaisti. Žaidimus galima išbandyti ir nesusikūrus paskyros – naudojantis svečio teisėmis, tačiau šiuo atveju nebus galimybės išsaugoti savo rezultatus.
Lietuvių kalbos išteklių internete daugės
Nuotolinio lietuvių kalbos mokymo programos ir edukaciniai žaidimai internete – tai dalis projekto, skirto lietuvių kalbai skaitmeninėje erdvėje palaikyti ir skleisti. Pirmasis žaidimas „Tadas Blinda. Kirčiavimas“ buvo išleistas kompaktine plokštele dar 2007 m. – nuo jo, pasakoja R. Miliūnaitė, prasidėjo mokomųjų kompiuterinių žaidimų serija „Kieti riešutėliai“, o naujieji žaidimai sukurti atsižvelgiant į visuomenės poreikius.
„Internetas tampa viena iš svarbiausių kalbos sklaidos priemonių, todėl Lietuvių kalbos institutas kartu su partneriais Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vilniaus universitetu ir Lietuvos edukologijos universitetu 2013–2015 m. įgyvendindamas Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ siekė sukurti informacinėmis ir ryšių technologijomis paremtus sprendimus, kurie padeda išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, ir sudaryti galimybes jais naudotis. Įgyvendinant šį projektą buvo sukurta ne tik nuotolinio mokymo e. paslauga, bet ir suskaitmeninta 11 vienakalbių ir dvikalbių žodynų bei 5 lietuvių kalbos ir tautosakos paveldo kartotekos, tarp kurių – „Lietuvių kalbos žodyno“ ir „Tautosakos paveldo“ kartotekos, sukurtos elektroninės šių išteklių duomenų bazės ir jų valdymo įrankiai, patobulintas lietuviškas šriftas „Palemonas“. Taip pat buvo sukurta vieša šių išteklių prieiga visuomenei „Lietuvių kalbos informacinių išteklių sistema (LKIIS)“, – pasakoja Lietuvių kalbos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Anželika Gaidienė.
Į šią sistemą integruota „Istorinių vietovardžių duomenų bazė“, „Tarmių archyvo įrašų duomenų bazė“, „Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė“ ir kiti kalbos ištekliai, taip pat e. mokymai ir dar dvi elektroninės paslaugos – e. žodynai bei e. kartotekos, kurias galima pasiekti per Elektroninius valdžios vartus. O ateityje į LKIIS ketinama įtraukti dar daugiau skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių – „Lietuvių kalbos žodyną“, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną ir kt., kurių pagrindu bus sukurtas lietuvių kalbos žodžių prasminis tinklas bei su juo susijusios naujos paslaugos visuomenei.
