Kalbos mokantis reikia žinoti ne tik jos taisyklės. Reikia taip pat atsiprantinti nuo įprastų paklaidų savo kalbą vartojant. Per ilgą svetimų kalbų įtaką į mūsų šnekamąją  ir rašomąją kalbą nejučiomis įsiskverbė visokių svetimybių, kurios mūsų kalbą teršia. Todėl reikia mokėti tas taršalas išmesti, jo atsiliuosuoti.

Visiems, kas nori gimtosios kalbos geriau pasimokyti

<L. A.> nr. 18 (66) buvo pabrėžta, kaip yra svarbu visiems šiandien savo gimtoji kalba išmokti ir taisyklingai, grynai ji vartoti. Inteligentams ir mokztojams, sodžiaus jaunimui ir  šiaip mūsų susipratusiems tautiečiams čia patartume tam tikslui naudotis tam tikromis kyngomis.

Visų pirma reikia pažinti kalbos gramatika ir sintaksė. Tas bendros kalbos taisykles mes randame Damijonaičio Lietuvių kalbos gramatikoje (išl. Vilniuje) ir Rygiškių Jono Lietuvių kalbos sintaksėje (išl. Seinuose, 1911). Bet kadangi Rygiškių Jono knyga yra sunkokai išdėstyta ir dabar jau išparduota, tai lengviau yra naudotis P. Klimo Lietuvių kalbos sintaksė (išl. Vilniuje, Lietuvių Mokslo D-jos). Tai yra ta pati Rygiškių Jono sintaksė, tik sklandžiau ir trumpiau sutvarkyta, tinkama mokyklų reikalui.

Kalbos mokantis reikia žinoti ne tik jos taisyklės. Reikia taip pat atsiprantinti nuo įprastų paklaidų savo kalbą vartojant. Per ilgą svetimų kalbų įtaką į mūsų šnekamąją  ir rašomąją kalbą nejučiomis įsiskverbė visokių svetimybių, kurios mūsų kalbą teršia. Todėl reikia mokėti tas taršalas išmesti, jo atsiliuosuoti. Tuo tarpu čia mokytojas yra mūsų didžiausias kalbos žinovas ir prityręs jos taisytojas jau minėtasis Rygiškių Jonas (Jablonskis). Įvairias mūsų rašytojų klaidas įsistebėjęs, jis jas surašė ir atitaisė savo knygelėje: Rašomosios kalbos dalykai, Liet. Mokslo D-jos išl. Vilniuje. Ta knygelė kiekvienam reikia atsidėjus bent keletą kartų perskaityti ir gerai galvon įsidėti.

Be tų knygų toliau geriausia yra skaityti gryna taisyklinga kalba parašytos knygo ir iš jų galvon dėtis mūsų kalbos formos ir išsireiškimai. Iš nedaugelio tokių knygelių čia patarsime šias įsigyti:

Lietuvių pasakos, Vilnius, 1905 m. <Aušros> leidimas (15 kap.).

Visuomenės įnamiai, Vilniuje, 1908 m. (60 kap.).

Žemaitės raštai, Leonų išleidimas, sąsiuviniai, Vilniuje 1913-14 (ne senieji išleidimai) po 20 kap. sąsiuvinys.

Skaitymų knyga, Vilniuje, 1916 m. (suruošė P. Klimas), kaina su apt. 1 rb. 65 kap.

Tas visas knygas kalbos mokymos reikalui išskaitęs ne vieną kartą, bet pakartotinai, atsikėlus, savo domę atkreipus į išsireiškimus, į sakinių suderinimą, į atskirų žodžių vartojimą, – kiekviemnas lietuvis jau bus tiek kalbos pramokęs, jog galės tikrai inteligentiškai savo gimtąją kalbą vartoti ir ja rašyti. Kur bus neaiškumų, svyravimų, abejojimų, jie ilgainiui patys apsilygins, jau sąmoningai savo kalbą tiriant ir ją tikrinant.

Kalbos iš tų knygų mokantis, nereikia kol kas perdaug akies kreipti į rašybos smulkmenas. Tos knygos, berods, ne visai vienoda rašyba ir parašytos (ypačiai Visuomenės įnamiai). Rašyba tačiau dabar jau yra tiek čia, tiek Rusijos lietuvių tarpe maždaug galutinai nusistačiusi ir visi Vilniaus laikraščiai, taip pat Mokslo D-jos vadovėliai eina jau vienoda rašyba. Liudas Gira ruošia tam tikslui lietuvių visuomenei platų rašybos vadovėlį, kurs galės čia visiems daug padėti ir rašybą suvienodinti. Tas vadovėlis žada netrukus pasirodyti.

Jonas Jablonskis. LNM

Jablonskis J. Lietuvių kalbos sintaksė, 1911 m.

Šaltinis: Visiems, kas nori gimtosios kalbos geriau pasimokyti (1918, vasario 19). Lietuvos aidas22(70), p. 4. [žiūrėta 2018.02.11]. Prieiga internete:

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66433_4

Informacijos šaltinis: http://lt1918.lt/irasai/1918-m-vasario-19-d-skaitykit-gimtaja-kalba/