Lituanistikos likimas – ne lituanistų rankose

Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjus rengti pasiūlymus keturių institutų – Lietuvos istorijos (LII), Lietuvių kalbos (LKI), Lietuvių literatūros ir tautosakos (LLTI) bei Lietuvos kultūros tyrimų (LKTI) – pagrindu įkurti Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą, šios srities mokslininkai perspėja, kad lituanistiniams institutams vietos po saule nenumatyta.

Darius Kuolys: "Lituanistikos likimą lemia žmonės, kurie su lituanistikos tyrimais nėra turėję nieko bendro, neišmano, kas yra humanitarika. Kas būtų svarbu? Išlaikyti ir stiprinti."

Darius Kuolys: „Lituanistikos likimą lemia žmonės, kurie su lituanistikos tyrimais nėra turėję nieko bendro, neišmano, kas yra humanitarika. Kas būtų svarbu? Išlaikyti ir stiprinti.“ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Darbo grupei, vadovaujamai švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, pavesta parengti pasiūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. Šios savaitės pradžioje grupės siūlymai dėl LII, LKI, LLTI, LKTI institutų perspektyvos buvo pristatyti jų vadovams.

Mindaugas Kvietkauskas: "Labai svarbu išlaikyti visų institutų tapatybę, nes ji įkūnija lituanistikos disciplinas, atsidūrusias tam tikroje rizikos zonoje."Mindaugas Kvietkauskas: „Labai svarbu išlaikyti visų institutų tapatybę, nes ji įkūnija lituanistikos disciplinas, atsidūrusias tam tikroje rizikos zonoje.“

„Galimas pasiūlymas – sutelkti humanitarinių mokslų institutų mokslinį potencialą ir suderinti valstybės tyrimų pajėgumus humanitarinių mokslų srityje. Tokiu būdu būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo bei europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai, išeinama iš siaurų disciplininių rėmų, sukuriama erdvė tarpdisciplininiams tyrimams ir Lietuvos humanitarinių mokslų tyrimų rezultatų tarptautinei sklaidai, išvengiama veiklų dubliavimo“, – „Lietuvos žinias“ patikino švietimo ir mokslo ministrės patarėjas prof. Eugenijus Butkus.

Pasak jo, tai turėtų būti siejama su valstybės investicijomis į lituanistikos ir susijusių humanitarinių mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimą bei žmonių išteklių stiprinimą – dirbančių mokslininkų ir tyrėjų darbo vietų, infrastruktūros atnaujinimą: informacinių išteklių, duomenų saugyklų modernizavimą, leidybos, doktorantūros plėtrą.

Jau artimiausiu metu projektą numatoma skelbti diskusijoms su socialiniais partneriais. Dėl konkrečių institutų bus diskutuojama paskelbus pirminius darbo grupės pasiūlymus.

Lituanistikos disciplinos – rizikos zonoje

„Lituanistiniai institutai vykdo labai svarbią valstybei misiją. Be jų sunkiai įsivaizduojamas mūsų mokslas ir kultūros gyvenimas, kultūros paveldo sklaida ir apskritai valstybės kultūros sklaida tarptautinėje bendruomenėje. Kita vertus, mūsų humanitarai turi konkuruoti tarptautinėje erdvėje, todėl jų bendradarbiavimas taip pat labai svarbus. Esame nedidelė valstybė, humanitarų ir kitų mokslininkų pajėgos nedidelės, todėl siekdami geresnių rezultatų vieni be kitų negalime apsieiti“, – sakė LLTI direktorės pavaduotojas dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Lituanisto manymu, darbo grupės pasiūlymas kurti vieną humanitarinių mokslų centrą yra svarstytinas, nors kelia daug klausimų. Pirmiausia, kaip suderinti tradiciją, lituanistinių institutų svarbą mūsų visuomenei, valstybei ir bendradarbiavimo, telkimosi naujam proveržiui tikslus. „Jau ne vienus metus svarstoma, kaip lituanistiniai institutai galėtų tarpusavyje bendradarbiauti – konsorciumo ar tam tikro tinklo forma, ar steigiant vieną centrą. Kartu labai svarbu išlaikyti visų institutų tapatybę, nes ji įkūnija lituanistikos disciplinas, atsidūrusias tam tikroje rizikos zonoje ir dėl reformos, vykdomos jungiamuose, reorganizuojamuose Lietuvos universitetuose ir jų padaliniuose“, – pabrėžė LLTI direktorės pavaduotojas.

Reikia konkrečių atsakymų

Jeigu bendras junginys būtų kuriamas, jis, pasak M. Kvietkausko, turėtų būti labai aiškiai siejamas su lituanistikos vieta mūsų valstybėje. Lituanistika yra mūsų mokslo ir kultūros politikos prioritetas, todėl ji turėtų būti atspindėta ir junginio pavadinime ar jo nuostatuose apibrėžtoje misijoje. Suvokiant lituanistiką kaip atvirą pasauliui, modernią ir šiuolaikišką.

„Jei būtų kuriama didesnė administracinė struktūra, institutų mokslininkams labai svarbu, kad ji būtų lanksti. Jos tikslas turėtų būti skatinti geresnius mokslinius rezultatus ir daugiau projektų, efektyvesnį pačių mokslininkų darbą, galų gale padidinti jų menkus atlyginimus, pagerinti darbo sąlygas“, – vardijo dr. M. Kvietkauskas.

Pasak jo, paramos reikėtų ir jauniesiems tyrėjams, ir mokslinei infrastruktūrai, duomenims skaitmeninti. Galų gale lituanistikos šaltinių ir monografijų leidybai daugelį metų nepakanka lėšų ir ne vienus metus laukia finansavimo jau parengti svarbūs lituanistikos šaltiniai.

„Jei tokia idėja darbo grupės iškelta, tai turėtų būti ir konkretūs atsakymai, kaip bus siekiama ją įgyvendinti, kokių valstybės investicijų galima tikėtis, – kalbėjo LLTI direktorės pavaduotojas dr. M. Kvietkauskas. – Darbo grupės išvadose parašyta, kad numatoma skirti papildomų ženklių valstybės investicijų lituanistikai stiprinti. Svarbu, kokios jos būtų ir kiek tikslų lituanistikai sustiprinti pavyktų įgyvendinti. Svarbiausia matyti tuos strateginius tikslus. Ne administravimo reformą dėl reformos.“

Sprendimai dar nepriimti

Ministro pirmininko patarėja Unė Kaunaitė pabrėžė, kad sprendimai dar nėra priimti, grupės darbas vis dar vyksta ir nė vienas pasiūlymas neatmetamas. Darbo grupės tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip gerinti institutų darbo veiklą, buvo parengta pirminė ataskaita, ji pateikta Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginei tarybai, buvo sulaukta komentarų ir į šiuos komentarus bus mėginama atsižvelgti. Be to, laukia ir platesnė diskusija su suinteresuotomis pusėmis.

„Humanitarinių mokslų srityje veikia keturi institutai: LKI, LII, LLTI, LKTI. Darbo grupėje buvo pabrėžiamas noras stiprinti lituanistikos mokslus, kalbėta apie dabar egzistuojantį išsiskaidymą, kai lietuvių kultūrą atskiriame nuo lietuvių tautosakos, Lietuvos istorijos ar literatūros, nors šios sritys neabejotinai glaudžiai susijusios. Be to, stebėdami pasaulines mokslinių tyrimų tendencijas matome, jog jie krypsta į tarpdiscipliniškumą. Atsižvelgiant į tai, neaptarinėti institutų tarpusavio ryšių būtų keista, bet, kaip ir minėjau, galutinio atsakymo dar nėra“, – sakė ministro pirmininko patarėja.

Unė Kaunaitė: "Pasaulinės mokslinių tyrimų tendencijos krypsta į tarpdiscipliniškumą, tad atsižvelgiant į tai, būtų keista neaptarinėti institutų tarpusavio ryšių."Unė Kaunaitė: „Pasaulinės mokslinių tyrimų tendencijos krypsta į tarpdiscipliniškumą, tad atsižvelgiant į tai, būtų keista neaptarinėti institutų tarpusavio ryšių.“

Pasenę dalykai

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doc. dr. Dariaus Kuolio įsitikinimu, orientuojamės į pasenusius dalykus. Vakarų pasaulyje jau praėjęs stambių korporacijų laikotarpis. Šiandien modernus pasaulis pirmenybę teikia nedidelėms kūrybinėms grupėms, kurios veikia laisvai ir nepriklausomai, reaguoja į įvairius iššūkius, generuoja idėjas.

„Turime gerokai išplėtotą ir neblogai veikiančią lituanistinių centrų sistemą, susikurtą iš tradicijos. Visa bėda, kad tie mūsų lituanistikos centrai – LKI, LII, LLTI – nuolat per šituos nepriklausomybės metus buvo atakuojami reikalaujant pagrįsti jų reikalingumą šiuolaikinei visuomenei“, – sakė lituanistas.

Jis prisiminė, kad 1993–1994 metais pats, tuomet LLTI direktoriaus pavaduotojas, su prof. Vytautu Kubiliumi, LLTI tarybos pirmininku ir Naujosios literatūros skyriaus vadovu, ŠMM chemikams turėjo pagrįsti lituanistikos tyrimų reikalingumą Lietuvai, aiškintis, kuo humanitarikos mokslai iš viso skiriasi nuo tiksliųjų, gamtos mokslų.

„Praeina dešimtmečiai, ir vėl grįžtama prie tos pačios situacijos. Lituanistikos likimą lemia žmonės, kurie su lituanistikos tyrimais nėra turėję nieko bendro, neišmano, kas yra humanitarika, – kalbėjo dr. D. Kuolys. – Kas būtų svarbu? Išlaikyti ir stiprinti. Niekada neteko rimtai kalbėti per pastaruosius dešimtmečius, kokios paramos reikėtų, kad lituanistiniai institutai geriau atliktų savo priedermes. Neturime rimtų akademinių Jono Basanavičiaus raštų. Maironio raštus tik rengiame. Kiek archyvuose svarbios publikuotinos medžiagos, kokie platūs tyrinėjimų laukai atviri lituanistikai ir svarbūs pasaulio kultūrai.“

Brangiai kainuos tautai

Švietimo ir mokslo ministrai keičiasi, ir tik šviesaus atminimo Zigmas Zinkevičius, pasak dr. D. Kuolio, iš tikrųjų rūpinosi lituanistika. Pastaruoju metu labai retai arba iš viso netenka girdėti, kad ministrui rūpėtų, kaip išplėtoti humanitarinius mokslus, kaip paremti rimčiausius tyrimus.

„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Ar ŠMM, ar Lietuvos mokslo taryba turi kokių nors programų, kuriomis remtų mokslininkų humanitarų tyrimus?! – klausė lituanistas. – Žinome, kad mūsų mokslininkai Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata patys susiranda verslo finansavimą moksliniams darbams, patys leidžia svarbius Lietuvos Tarybos dokumentus, šaltinius. Taip pat žinau, kad pateikti mokslininkų projektai, skirti svarbiems nacionalinės savimonės tyrimams, negauna finansavimo. Būtų gerai, kad mokslo administratoriai pirmiausia bendrautų su mokslininkų bendruomene ir klaustų, kaip būtų galima sustiprinti humanitarinius tyrimus. Kol kas, deja, matome labai blogas tendencijas. Šitie sprendimai, jei bus įgyvendinti, labai brangiai kainuos mūsų kultūrai, mūsų tautai.“

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

Lzinios naujausias