Kovo 10-ąją Vilniaus universitete vykusiame forume „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“ keltas klausimas, ar lituanistika, kaip teigė A. Sverdiolas, tikrai yra valstybės ideologija, taip pat diskutuota, kokias atramas Lietuvos visuomenei teikia lietuvių kultūra ir kaip valstybės institucijos turėtų jai įsipareigoti. Lietuvos Respublikos atkūrimo 25-mečiui skirtą forumą organizavo Lituanistų Sambūris kartu su Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu, Lietuvių literatūros ir tautosakos (LLTI), Lietuvos istorijos ir Lietuvių kalbos institutais.
„Lituanistika yra bazė, atvira ir ne visai atvira, kuri rengia žmonių dvasią, kad reikalui esant jie išeitų į viešumą, atsistotų ten, kur jiems priklauso atsistoti, pasakytų tai, ką turi pasakyti, padarytų tai, ką turi padaryti“, – teigė profesorė Viktorija Daujotytė. Pasak jos, Justino Marcinkevičiaus sukurta Konstitucijos preambulė arba Marcelijaus Martinaičio indėlis į valstybinės lietuvių kalbos supratimo įteisinimą – ideologija, valstybei svarbių idėjų kėlimas, aiškinimas ir gynyba. Literatūrologė teigia nesistebinti, kad lemtingu laiku, prieš 25 metus, tokie lituanistai kaip Meilė Lukšienė, Sigitas Geda, Vytautas Kubilius, Albertas Zalatorius ir kiti aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybę.
Visas straipsnis čia.
