2016 m. gruodžio 29 d. Vilniaus universiteto Vinco Krėvės auditorijoje vyko jau tradicine tapusi Metų paskaita lituanistui, į kurią susirinko Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetų dėstytojai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro, Nacionalinio egzaminų centro, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, Lietuvos ir užsienio mokyklų lietuvių kalbos mokytojai, išugdę lietuvių kalbos ir literatūros ir valstybinės kalbos olimpiadų prizininkus, jaunųjų filologų, tarptautinio epistolinio rašinio ir meninio skaitymo konkursų laimėtojus, rengę respublikinę lituanistų konferenciją ir forumą, kūrę ir dalijęsi metodine patirtimi nacionaliniu lygmeniu.
Susirinkusius sveikino Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanė prof. dr. Regina Rudaitytė. Metų paskaitoje dalyvavęs ŠMM kancleris Tomas Daukantas pasidžiaugė gražia lituanistų tradicija, jų nuveiktais darbais. Muzikinius puslapius atvertė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantas, tobulinęsis aukštojoje Hanoverio muziko ir teatro mokykloje Justas Šervenikas ir tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė Roberta Mikočiunytė. Pianistai pakvietė pasiklausyti Sergejaus Rachmaninovo siuitos nr. 2 dalių, atliekamų keturiomis rankomis.
Metų paskaitą „Apie intelektualią ir dvasingą iškalbą, kalbos turinį ir formą“ skaitė profesorė habilituota humanitarinių mokslų daktarė Regina Koženiauskienė. Rūpindamasi kalba, jos mokymu, domėdamasi politikų, žurnalistų, teisininkų ir kitų kalbine elgsena, ji pastebėjo, kad viešai kalbant neretai klaidžiojama tarsi be kompaso. Pasak profesorės, dabar viešosios kalbos mokymuose per daug dėmesio skiriama pranešėjo charizmai, patrauklumui, tačiau būtina neužmiršti ir loginio mąstymo pagrindų, siekti, kad klausytojų protas būtų patenkintas. Į filosofo, teologo, kalbininko, garsaus pamokslininko Konstantino Sirvydo darbus pranešėja pažvelgė retorikės akimis. Kadangi K. Sirvydas įtrauktas į Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą, mokytojai, supažindindami mokinius su pirmuoju lietuvių kalbų žodynu, buvusiu, anot Ingės Lukšaitės, „didžia pastanga kurti ir plėsti intelektualiai mąstysenai reikalingų žodžių klodą“, turi galimybę parodyti, kaip lietuvių kalba siekiama retorinio įtaigumo.
Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė padėkojo akademinei bendruomenei, lietuvių kalbos mokytojams už nuveiktus darbus lietuvių kalbai ir literatūrai puoselėti, prisiminė ir apžvelgė anksčiau vykusias Metų paskaitas lituanistui.
Meilė Čeponienė,
Kvalifikacijos tobulinimo skyriaus metodininkė
