Liko trys savaitės iki gruodžio 31-osios – dienos, iki kurios siūlomi kandidatai į Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų sąrašą. Dabar jame yra 50 žodžių, 35 posakiai. Kaip ir visuose rinkimuose, esama kandidatuojančių ne pirmą kartą. Kaip ir visuose rinkimuose, atsiras kandidatų, išdygstančių paskutinę akimirką. Bus ir prieigose besisukiojančių paribinių elementų.
Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus organizuoja Lietuvių kalbos draugija su „Lietuvos žiniomis“ ir Lietuvių kalbos institutu. Siūlymai teikiami Metų žodžio paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ir el. paštu metuzodis@gmail.com. Balsavimas portale www.lzinios.lt prasidės 2019 m. sausio 10 d. Internetinio balsavimo ir komisijos balsavimo rezultatai bus paskelbti 2019 m. vasario 21 d.
„Dvylika AMBICIJŲ, juodvarnėmis lakstančių, arba VILNIUS – GERESNĖ VIETA! Skamba puikiai! Ypač žinant, ką nuo seno yra įprasta vadinti „gera vieta“!“
Nepriklausomybės šimtmetį švenčiančiai Lietuvai 2018-ieji padovanojo dienų, kai daugybę žmonių vienijo bendra nuotaika, bendras prasmės ir tikslo suvokimas. Viena iš tokių dienų buvo VANAGINĖS „partizano Adolfo Ramanausko-Vanago perlaidojimo iškilmės“. Žmogaus, radusio šį žodį istoriko Norberto Černiausko tekste, manymu, Vanaginės – prasmingas ir reikalingas naujadaras. Jis gyvuos ir bus reikalingas, jei susiklostys tradicija kurią nors dieną pagerbti partizanus apskritai ar Vanagą konkrečiai. Be to, panašių žodžių yra ir daugiau, pavyzdžiui, Vaižgantinės „tradicinė šventė, rengiama Svėdasuose, kai teikiama Juozo Tumo-Vaižganto premija“.
Pastarąsias savaites bendraminčius vienijo ir oponentus priešino kelios temos. Svarbiausias tų diskusijų objektas – vaikai: jų priežiūra ir nepriežiūra, mokymas ir nemokymas. Nesutarimai dėl vaikų teisių apsaugos iškėlė į viešumą žodį VAIKMUŠYS. Kas kaip jį supranta ir vartoja, būtų ilga ir sunki kalba. Turėkim vilties, kad ateis metas, kai nebeliks nei šio reiškinio, nei jį įvardijančio žodžio.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, kalbėdama apie grėsmės vaikams lygio nustatymą šeimose, žadėjo, kad BUS ĮVESTAS AIŠKUMAS.
O kretingiškis šeštokas Aurimas neaiškius dalykus aiškinosi pats: „Mokytoja, ar čia teisingai Piteris Penas kalba, kai sako Vendei, kad pamestinukai jos laukia? Jis juk nėra pamestinukas, jis – pabėginukas!“ Mokytoja, užrašiusi ant lentos žodžius „pamestinukas“ ir „pabėginukas“, paprašė palyginti. Aurimas pamąstė – ir: „Aš jau matau! Geriau būtų PABĖGTINUKAS.“ Netrukus vienas berniukas pranešė: „Kitą mėnesį aš nebesimokysiu. Išvažiuojam su mama pas tėvelį į Norvegiją. Ir aš būsiu pabėgtinukas.“ PABĖGTINUKO autorius patikslino: „Tu jau ne pabėgtinukas, tu IŠSTUMTINUKAS.“
Ačiū, Aurimai, Tau ir Tavo mokytojai už žodžius. Ačiū, kad moki atpažinti reiškinius ir aiškiai juos įvardyti. Galėtum pamokyti ir suaugusiuosius. Kad ir tuos, kurie pamėgo KONSTRUKTYVUMO burtažodį: nakvoti ministerijoje nekonstruktyvu, reikia konstruktyvių derybų ir t. t. Deja, burtažodis pasirodė neveiksmingas. Švietimo ir mokslo ministerijoje susiklostė ypatinga padėtis. Gerai dar, kad ne ypatingoji. Vyriausybės vadovui „kalbėtis labai sunku, kai yra emocijos, trypimas, švilpimas, EILĖRAŠČIŲ SAKYMAS„.
Laikinuoju švietimo ir mokslo ministru paskirtas susisiekimo ministras. O į Metų posakio rinkimų sąrašą antrą kartą pasiūlytas tas pats kandidatas – Jūratės Sofijos Laučiūtės straipsnio pavadinimas KLONUOTI ROKĄ MASIULĮ. Stebint, kaip sekasi kadencijos pradžioje žadėtai profesionalų vyriausybei, į Metų žodžio rinkimų sąrašą grįžo pernykštis kandidatas – Aloyzo Tendzegolskio naujadaras PROFANSIONALAS „profanas, kuris įsivaizduoja esąs profesionalas“.
Laikinasis ministras pasikalbėjo su tais, kurie anądien nekonstruktyviai lipo pro langą į ministeriją: „VISI ESAME NORMALŪS ŽMONĖS ir turime spręsti tą opią problemą.“ Nekonstruktyvieji sukluso: pagaliau normali frazė apie normalius žmones.
Iki šio rudens mokytojai nebuvo ĮTAKDARIAI. (Tik nereikia akmenų į kalbininkų daržą: šis žodis – socialiniuose tinkluose gimęs lietuviškasis „influencerio“ atitikmuo.) Taigi iki šiol nuomonių formuotojai, įtakos darytojai buvo kitų sričių žmonės. Dabar padėtis keičiasi. Nėra ko stebėtis, kad Metų žodžio paskyroje daugiausia patiktukų ir pasidalijimų sulaukia žodis MOKYTOJAI. Nes jie visi mums labai svarbūs. Nes jų rūpesčiai gali sugriauti mokslo metų kalendorių ir gruodžio mėnesį paskelbti PASKUTINĮ SKAMBUTĮ. Nes mokytojai nebenori klausytis biurokratinių burtažodžių ir keiktis. („Kai visi reikalauja skleisti pozityvą, o norisi keiktis, tai galima išsisukti oksimoronu ŠVELNIAVA!“ – rašė Aurimo mokytoja.) Metų žodžio paskyros stebėtojams MOKYTOJAI svarbesni ir už nespartųjį SPARTANĄ – tą, kuris nenuskrido į Rygą, ir už kandidato į Vilniaus merus AMBICIJAS.
Beje, paskaičius Povilo Girdenio komentarą apie tas ambicijas gali kilti idėjų netradicinei pamokai ar popamokinei veiklai: „Dvylika AMBICIJŲ, juodvarnėmis lakstančių, arba VILNIUS – GERESNĖ VIETA! Skamba puikiai! Ypač žinant, ką nuo seno yra įprasta vadinti „gera vieta“!“
Pedagoginiams tikslams galima pritaikyti ir biurokratinius burtažodžius. Kai kurie iš jų tinka kalbos padargams lavinti. Pavyzdžiui, Martyno Nagevičiaus aptikta greitakalbė: „Kalbantiems apie pensijų reformą tiesiog būtina išmokti neužsikertant be klaidų ir greitai greitakalbe pasakyti: PAKOPA PO PAKOPOS.“ Aktualu ir šiuolaikiška. Nebe kaip nors senoviškai: „pro kapus, pro pakapes“. Pasitreniruokim.
Vaikai ir mokykla šį rudenį rūpėjo daug kam. Taip pat ir prekybininkams, sukūrusiems SVEIKATRONUS – užkandžių dėžutes sveikam maistui nešiotis. Ant dėžučių pavaizduotos daržovės ir vaisiai simbolizuoja šių gamtos dovanų supergalias. Prisišveitęs daržovių, gali išsikirpti kaukę ir virsti Morkatronu, Brokolinatorium ar kitu galingu Sveikatronu. Šitaip, matyt, mėginama nuvilioti mokinius nuo UŽKANDNEŠIŲ, tempiančių į mokyklą nesveiką maistą. O štai specialių dėžučių VAISTANEŠIAMS, kurie parveža vaistų iš užsienio (paprasčiau tariant, Suvalkų), kol kas dar niekas nesukūrė. Niša verslininkams!
Kai ne visi žino, ką žaidžia, nieko nuostabaus, kad ESAM TIK NUSIPELNĘ GYVENTI GERIAU, O GYVENSIM VĖLIAU (Vytautas Landsbergis).
Metų žodžio kandidatų sąraše formuojasi geografinių pavadinimų frakcija. Jos pradininkas – naujas Vilniaus mikrorajono vardas: „Dėl šiukšlių krūvų Vilniaus Viršuliškes gyventojai jau vadina ŠIUKŠLINIŠKĖMIS.“ Nesibaigiantys telefoninių sukčių išradimai padėjo patekti į frakciją tolimajam MOZAMBIKUI. Nereikia labai tų sukčių barti: gal šitaip jie gelbsti žmones nuo vienatvės ir įkvepia kurti? „Nenusimink, jeigu draugų ir draugių nebeliko, – / Tu visada gali paskambint man į Mozambiką“, – sueiliavo Gintaras Grajauskas.
Geografinių pavadinimų frakcijos paribiuose atsiradusi mįslė tinka dėstomųjų dalykų integracijai. Integruojame geografiją ir kūno kultūrą: „Kas gimė Anglijoje, užaugo Brazilijoje, o mirė Lietuvoje?“ Atsakymą – vienos sporto šakos pavadinimą – visi pasakys neapsirikdami. Žinoma, tai bus ne krepšinis! O Metų posakio kandidatų sąraše įsitvirtinusią trenerio Šarūno Jasikevičiaus pastabą apie komandinį žaidimą galėtume interpretuoti per visas pamokas ir ja matuoti įvairias šių dienų gyvenimo sritis: KARTAIS KETURI ŽAIDĖJAI ŽINOM, KĄ ŽAIDŽIAM, O PENKTAS NEŽINO… Kai ne visi žino, ką žaidžia, nieko nuostabaus, kad ESAM TIK NUSIPELNĘ GYVENTI GERIAU, O GYVENSIM VĖLIAU (Vytautas Landsbergis).
Gyvenkim ir žaiskim darniai. Jau dabar. Laukim artėjančių Kalėdų ir Naujųjų. Nepasitikėkim apokalipsių ir INFOKALIPSIŲ („visuotinis pragaištingas interneto sutrikimas“) pranašais. Nevarginkim vieni kitų biurokratiniais burtažodžiais ir AUDIOSMURTU („viešose vietose skambanti muzika, kurios priversti klausytis nenorintys jos girdėti“). Būkim normalūs žmonės.
Parengė Rita Urnėžiūtė
