Valstybinė lietuvių kalbos komisija kartu su Vilniaus mokytojų namais ketvirtadienį rengia vakarą, skirtą Mažosios Lietuvos lietuvių literatūros ir kultūros darbininko, pirmojo lietuvių poezijos istoriko ir kritiko, vertimo teorijos kūrėjo ir lietuvių kalbos praktiko Gotfrydo Ostermejerio (Gottfried Ostermeyer) 300-osioms gimimo metinėms.
G. Ostermejeris – ryški XVIII a. antrosios pusės Mažosios Lietuvos asmenybė – lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, raštijos kūrėjas, kalbininkas. Literatūrologams žinomas kaip giesmių kūrėjas, giesmyno sudarytojas ir istoriografas, kultūros istorikams – kaip ikikrikščioniškosios Prūsijos tautų ir jų religijų tyrėjas, kalbos istorikams – kaip gramatikos autorius. Nors gimė ne Mažojoje Lietuvoje, bet savo tyrimus skyrė mokslo sričiai, kuri dabar įvardijama kaip lituanistika plačiąja prasme.
Baigęs Karaliaučiaus universitete teologijos studijas, G. Ostermejeris tarnavo nuošalioje Trempų parapijoje, o laisvas valandas skyrė prūsų ir lietuvių istorijos, mitologijos, kalbos ir literatūros tyrimams. Jo darbus labai vertino Karaliaučiaus intelektualai – G. Ostermejeris buvo išrinktas Karaliaučiaus karališkosios vokiečių draugijos garbės nariu. Istoriniuose tyrimuose jis pildė ir kritiškai vertino jau sukauptas žinias, o literatūros ir kalbos studijose buvo novatorius. Iki šiol neprarado vertės 300 puslapių „Pirmoji lietuviškų giesmynų istorija“ ir „Nauja lietuvių kalbos gramatika“, kurioje pirmą kartą pateiktos lietuvių poetikos taisyklės.
Mokytojų namų svetainėje vyksiančiame renginyje pranešimus, atskleidžiančius G. Ostermejerio asmenybės novatoriškumą ir įtaką lietuvių literatūros ir kalbos raidai, skaitys dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) ir dr. Ona Aleknavičienė (Lietuvių kalbos institutas). Klaipėdos krašto dainas atliks Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“.
Išsamiau:
Liucija Citavičiūtė. Karaliaučiaus karališkosios vokiečių draugijos reikšmė
Liucija Citavičiūtė: „Mirus Rėzai, Mažojoje Lietuvoje daug kas baigėsi“
