Nuo ateinančių mokslo metų mokyklose kuriama emociškai saugesnė aplinka. Kiekviena mokykla įgyvendins pasirinktą prevencinę programą, o mokiniui, kuriam reikės mokymosi ar kitokios specialistų pagalbos, mokykloje bus sudaromas individualus pagalbos planas. Pastaroji nauja nuostata numatyta atnaujintame Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos apraše, kurį gegužę patvirtino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojus šiam dokumentui, mokyklose bus paskirti atsakingi specialistai ir bus stebima, ar numatytos pagalbos priemonės veiksmingos. Mokykloje bus kuriama saugi ir palanki mokymosi aplinka, padedanti labiau atsiskleisti ir augti vaiko asmenybei.
„Mes, suaugusieji, turime dėti visas pastangas, kad mokykloje būtų sukurta geranoriška, mokinius palaikanti ir kartu darbinga atmosfera, kuri leistų atskleisti kiekvieno savitus talentus ir gabumus. Būtent mokykloje vaikas turi gauti visokeriopą mokymosi ar švietimo pagalbą, suaugusiųjų paramą ir paskatinimą. Tokiu būdu nebus užgniaužtas jo individualumas, užaugs ori ir mokanti gerbti kitus asmenybė. Saugioje aplinkoje ir mokymosi rezultatai bus geresni“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Nuo 2011 metų galiojusios Vaiko gerovės komisijos nuostatos nebeatitiko šiandienos reikalavimų. Pvz., ne visada buvo leidžiama šios komisijos posėdžiuose dalyvauti pačiam mokiniui, komisija kai kuriose mokyklose buvo pasyvi, jos funkcijos suvoktos labai ribotai – rūpintis tik specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais ar netinkamai besielgiančiais vaikais. Dabartiniame apraše, kuris remiasi Geros mokyklos koncepcija, akcentuojama iš esmės kitokia Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis vaikui saugia mokymosi aplinka.
Nauja ir tai, kad ne tik tėvai, bet ir pats mokinys galės dalyvauti mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdyje, kai bus aptariama jo situacija. Mokiniui bus sudaromas individualus pagalbos planas ir bus paskirtas atsakingas asmuo, koordinuosiantis to plano įgyvendinimą. Vėliau Mokyklos vaiko gerovės komisijoje bus aptariama, ar vaikui numatytos pagalbos priemonės padeda.
Jeigu mokinio elgesys mokykloje netinkamas, šios komisijos nariai gali kreiptis į savivaldybę, kad jam būtų parinkta ir skirta minimalios priežiūros priemonė. Pvz., mokinys gali būti įpareigotas lankytis pas psichologą ar kitą specialistą, tęsti mokymąsi kitoje mokykloje, dalyvauti socialinio ugdymo, reabilitacijos ar kitokiose programose. Ši komisija taip pat gali kreiptis į savivaldybę, kad būtų imamasi priemonių, jeigu mokinio tėvai neužtikrina vaiko teisių ir interesų.
Taip pat nuo rugsėjo 1 d. visos mokyklos įgyvendins bent vieną prevencinę – patyčių, savižudybių, alkoholio ir narkotikų ar kitokią – programą. Patyčias ar smurtą mokykloje bus apmokyti stabdyti visi mokyklos darbuotojai.
Įvairios prevencinės programos ugdo naudingus gyvenimo įgūdžius, moko, kaip pastebėti ir užkirsti kelią patyčioms, smurtui, taip pat ir psichologiniam. Dalyvaudami programose, mokiniai ugdosi pozityvų mąstymą, atsparumą stresui ir kitiems neigiamiems reiškiniams, situacijoms, žalingiems įpročiams.
Pasaulio sveikatos organizacijos rengiama studija keliolika pastarųjų metų rodo, kad patyčių mastas tarp Lietuvos vaikų labai didelis ir jis neslopsta. Patyčios ar besiformuojančios priklausomybės daro itin didelę žalą vaikų sveikatai, gyvenimo kokybei, mokymosi rezultatams.
