Užsienio lietuvių bendrojo ugdymo įstaigų vadovų sambūrio metu, vykusiame Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje, sudaryta iniciatyvinė grupė, kuri rūpinsis lietuviškų mokyklų bendradarbiavimu ir bendrų projektų organizavimu. Šią grupę sudarys po vieną atstovą iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos bei Belgijos.
„Džiugu, kad mes, vadovai, turime šiuos sambūrius, galime susitikti, pasidalinti idėjomis, patirtimi, palaikyti vieni kitus. Tačiau turime intensyviau bendradarbiauti ir mokyklomis, rengti bendrus projektus – to reikia mūsų vaikams“, – seminaro metu kalbėjo Maskvos Jurgio Baltrušaičio bendrojo lavinimo mokyklos Nr. 1247 direktorė Solveiga Valatkaitė.
Bendras projektas būtų aktualus visų šalių mokykloms, pavyzdžiui, ekologine tematika. Jame galėtų dalyvauti visos švietimo įstaigos – nuo darželių iki gimnazijų. „Taip sustiprintume ne tik vadovų, bet ir pačių kolektyvų, vaikų ryšius“, – pažymėjo direktorė.
Kaip dar vieną bendradarbiavimo idėją S. Valatkaitė pateikė bendrą lietuviškų mokyklų užsienyje vakaronę šią vasarą vyksiančios Dainų šventės metu. „Galime pradėti nuo paprastų dalykų – suorganizuoti bendrą mūsų šokių kolektyvų vakarą. Juk beveik visi atvykstame į šią šventę, tad kodėl tuo nepasinaudojus?“, – siūlė ji.
Šiam pasiūlymui pritarė ir vadovų diskusijoje dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Pirmiausia reikia galvoti, ką galima padaryti be papildomo finansavimo. Būdų ir priemonių tam yra įvairių, tik reikia idėjų. Viena iš tokių – būtent Dainų šventė. Organizuokite bendrą mokyklų vakarą, o ministerija pasirūpins, kad jis netrukdytų repeticijoms“, – sakė A. Pitrėnienė.
Ministrė pasiūlė kiekvienai mokyklai parengti po knygą apie visas užsienyje esančias lietuviškas mokyklas. „Vaikai galėtų pabūti redaktoriais, leidėjais ar dailininkais, daugiau sužinotų apie kitas mokyklas. Tai būtų jų pačių rankomis padaryta knyga, kurią galėtumėte atsivežti į Dainų šventę, – kalbėjo A. Pitrėnienė.
Kita idėja, kurią išbandė pati ministrė, kai dirbo mokyklos vadove – ilgiausio eilėraščio rekordo siekimas. Savivaldybės mokyklos rašė eilėraščius apie savo kraštą ir atspausdintus ant popieriaus lapo atsivežė į bendrą šventę. „Buvome sutarę tik šrifto dydį, eiliavimo būdui reikalavimų nebuvo. Visus tuos lapus klijavome ir sukome pergamentą. Jūs galėtumėte kurti eilėraštį apie Lietuvą,“- sakė švietimo ir mokslo ministrė.
Pasak Briuselio II Europos mokyklos lietuvių sekcijos pradinio ugdymo koordinatorės Rasos Pivorytės, geriausiai veikia tie projektai, kurie yra integruoti į ugdymo procesą. Pavyzdžiui, mokydamiesi rašyti laišką, mokiniai turi konkretų adresatą, kuriam paskui tas laiškas išsiunčiamas. „Arba viktorina tarp skirtingų šalių mokyklų, pasitelkiant Skype programą. Tam nereikia papildomų lėšų, o mokytojams – atskiro pasiruošimo”, – siūlė pradinių klasių mokytoja metodininkė.
Tarp seminaro metu aptartų bendradarbiavimo idėjų buvo ir atskiri mokinių savivaldos atstovų susitikimai ar pokalbiai per Skype programą, internetinė svetainė mokyklų kolektyvų ir vaikų tarpusavio bendravimui, informacijos keitimuisi.
Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje vykęs lietuviškų mokyklų užsienyje vadovų sambūris – jau trečiasis, kai Švietimo ir mokslo ministerija perėmė viso lituanistinio švietimo koordinavimą užsienyje. Kiekvienais metais jis vyksta vis kitoje užsienio lietuviškoje mokykloje.
Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja 10-ties lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų užsienyje veiklą: keturios iš jų veikia Lenkijoje, dvi – Baltarusijoje, po vieną – Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir Belgijoje. Jose iš viso mokosi beveik 2000 mokinių, dirba 47 Švietimo ir mokslo ministerijos išsiųsti mokytojai. Ministerija taip pat koordinuoja 168 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi apie 7 tūkst. mokinių, veiklą.
