Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 19 187 kandidatai. Iš jų 18 258 kandidatai mokėsi mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, o 929 kandidatai – mokyklose, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis.

Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC) liepos 4 dieną skelbia lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizikos ir geografijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus.

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 19 187 kandidatai. Iš jų 18 258 kandidatai mokėsi mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, o 929 kandidatai – mokyklose, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis.

Egzaminui išlaikyti reikėjo surinkti 30 proc. egzamino užduoties taškų. Egzaminą išlaikė  89,77 proc. visų kandidatų (2015 metais egzaminą taip pat išlaikė 89,79 proc. visų kandidatų). Abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba išlaikė 89,9 proc., besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis – 87,1 proc. Šimto balų įvertinimą gavo 0,83 proc. visų laikiusiųjų. Visi mokiniai, gavę šimto balų įvertinimą, mokėsi išplėstiniu kursu, 75,5 proc. jų pirmame pusmetyje turėjo 9–10 balų įvertinimus. Didžiąją šio egzamino šimtukininkų dalį sudaro merginos (87,5 proc.). Jų egzamino išlaikymo procentas, gautų taškų vidurkis geresnis negu vaikinų.

Daugiausia – 81 proc. kandidatų – rinkosi rašyti samprotavimo rašinį. Populiariausia buvo tema apie tai, kaip suprantamas vyriškumas: ją rinkosi 58,8 proc. visų kandidatų. Apie tai, kam duota vaizduotė rašė 22,2 proc. visų kandidatų. Literatūrinį rašinį kūrė 17,3 proc. kandidatų. Apie dvarą lietuvių literatūroje rašė 12,5 proc., gaivališką prigimtį lietuvių literatūroje – 4,8 proc. visų kandidatų.