Sausio 20 d. Baltimorėje (JAV) savo namuose mirė vienas žymiausių  lietuvių poetų Alfonsas Nyka-Niliūnas.
Šiemet liepos 15 d. kūrėjui būtų sukakę devyniasdešimt šešeri.

Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus) gimė 1919 m. liepos 15 d. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje.

1944 m. pasitraukė į Vakarus, kaip ir dešimtys tūkstančių kitų Lietuvos piliečių, norėjusių išvengti Sovietų represijų. Tiubingeno ir Fribūro universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias. Negana to, studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras. Kurį laiką dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose užsienyje, bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos spauda. Baigęs studijas nuo 1949 m. apsigyveno Baltimorėje (JAV) ir iki pat pensijos dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, redagavo straipsnius, knygas.

Kritikų straipsniuose A. Nyka-Niliūnas vadinamas vienas didžiausių, moderniausių XX a. lietuvių poetų. Taip pat jis buvo puikus vertėjas, literatūros kritikas.

Pirmieji eilėraščiai parašyti 1937 m., spausdinti studentiškoje spaudoje.

Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos“ išėjo 1946 m. Tiubingene. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis“ (1953 m.), „Balandžio vigilijos“ (1957 m.), „Vyno stebuklas“ (1974 m.), „Žiemos teologija“ (1985 m.).

Pasižymėjo kaip puikus vertėjas. Vertė iš prancūzų (Ch. Baudelaire, A. Rimbaud, P. Claudel, H. Michaux), vokiečių (Stefan George), anglų (T. S. Eliot) ir italų (Giacomo Leopardi) poezijos. Išvertė V. Šekspyro „Hamletą“.

Drauge su Kaziu Bradūnu, Juozu Kėkštu, Henriku Nagiu dalyvavo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė“. Pirmą kartą ji išleista 1951 metais.

Be poezijos ir vertimų reiškėsi ir kritikoje.

Labai populiarūs Lietuvoje tapo Čikagoje išleisti jo „Dienoraščio fragmentai“. Tai nėra tipiškas dienoraštis, leidžiantis skaitytojui sekti biografinių autoriaus įvykių eiga. Greičiau tai unikali intelektualinė ir egzistencinė istorija. Istoriniai įvykiai (Antrasis pasaulinis karas, pasitraukimas iš gimtojo krašto), juolab kiti asmeniniai įvykiai čia dažniausiai tėra kultūrinės, literatūrinės refleksijos, filosofinės žmogiškosios situacijos fonas.

A. Nyka-Niliūnas pagerbtas įvairiais apdovanojimais. Reikšmingiausias iš jų – 1997 m. įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Šaltinis čia.

LRT laida „Brydė“, skirta A. Nykai-Niliūnui

LRT laida „Po 54 metų. Alfonsas Nyka-Niliūnas“

A.Nykos – Niliūno gyvenimas nuotraukose

Kritikai A.Nyką-Niliūną vadina aukščiausios prabos kūrėju.

 Galimybė pamatyti A.Nykos-Niliūno dienoraščius.

Svetur savosios žemės neužmiršo

A. Nyka-Niliūnas pagerbtas Vilniaus bažnyčioje

Alfonsui Nykai-Niliūnui skirta akademinė valanda

A.Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai

 Kęstutis Nastopka, In memoriam. Šiapus nebūties (Alfonsas Nyka-Niliūnas)

Dr. Ingė Lukšaitė:
Baigė  nuskrieti į tolius mūsų kartos  šviesiosios žvaigždės. Gal žiebsis ar žiebiasi naujos, bet tosios XX amžių nušvietė  tokia nepaprasta, įvairiabriaune šviesa, kad negalime jo pavadinti   sutemų amžiumi. Telydi Juos  ainių atminimas ir viltis, kad bus gebančių gyventi toje šviesoje.