Iš Švedijos atskriejo pribloškusi žinia – nebėra Ulfo Starko…
Ulfas Starkas (Ulf Stark) – didis rašytojas, geras Lietuvos draugas, Švedijos-Lietuvos vaikų literatūros respublikos prezidentas, nuostabus žmogus, kuris net ir labiausiai užsisklendusį vaiką gebėjo lenkti prie knygos. Tačiau jo pasiųsta žinutė aiški – gyvenimas, šventė ir kūryba tęsiasi.
„– Tegu šventė tęsiasi, – sušnabždėjo senelis.
Abiem delnais jis laikė mano ir Mamelės rankas. Į mus žiūrėjo mėnulis. Senelis užsimerkė ir padėjo galvą ant pagalvių. Mes tylėjome. Stovėjome šalia, jis tebelaikė mūsų rankas ir kvėpavo vis silpniau ir silpniau, galiausiai visai liovėsi.
Iš lėto palinkau prie senelio veido ir pasitryniau nosimi į jo nosį kaip anksčiau, kai dar buvau apsisnargliavusi mergiukštė, o jis – gerasis ir išmintingasis Dievas. Sukuteno ūsai, ir man pasirodė, jog senelis nusišypsojo.
Nors buvo naktis, gyvenimas ir šventė tęsėsi.“ (Ulfas Starkas)