Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas / E. Genio / LRT nuotr.

Visi keliai veda į Vilnių – bent jau šiuo atveju, kai sostinėje pirmą kartą įvyko pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas. Daugiau nei trys dešimtys rašytojų iš 15 pasaulio šalių dalijosi savo kūryba Rašytojų sąjungoje surengtuose skaitymuose gegužės 5–7 dienomis.

Rašytojas ir žurnalistas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Arūnas Šatkus teigia rašantis lietuviškai, nes kartais anglų kalboje neranda tinkamos išraiškos: „Tu skaitai angliškai, ispaniškai, prancūziškai, bet supranti, kad lietuviškoje literatūroje tai turėtų kitokį paaiškinimą. Taip atsiranda poreikis – bendrauti, rašyti, kurti…“

Specialiai šiam rašytojų suvažiavimui išleista antologija – „Egzodika“. Leidinyje galima rasti net 35 rašytojų darbus ar jų ištraukas.

Pasak literatūrologo Sauliaus Vasiliausko, leidinio sudarytojams norėjosi parodyti kuo didesnę įvairovę – šalių, tekstų, žanrų. „Į antologiją įėjo ir vaikų literatūra, ir pjesės, ir prozinės miniatūros. „Egzodikoje“ galima rasti ir jau žinomų vardų, tokių kaip Antanas Šileika, Dalia Staponkutė ir pan. Bet yra ir tokių rašytojų, kurie nežinomi arba ilgai neberašo“, – tvirtina literatūrologas.

Antologijoje publikuojamas ir ne vienas autorius, kurio kūryba anksčiau niekada nebuvo versta į lietuvių kalbą. Pirmą kartą viešai savo kūrinio ištrauką lietuviškai suvažiavimo metu skaitė ir Milda Motekaitė. Rašytoja, gimusi lietuvių šeimoje Teksase, anglų kalba dažniausiai rašo apie atskirtį patiriančių visuomenės grupių tapatybės paiešką.

Kaip teigia pati M. Motekaitė, iš pradžių ji rašė apie lietuvybę: „Rašiau būtent apie lietuvius, augusius išeivijoje, taip pat apie save, savo sritį, tik niekas to neleido ir nepirko. Niekas negalėjo susilieti su tuo, ką rašiau, nes jiems tai buvo… egzotika. Ką tik baigiau rašyti romaną ir man labai įdomu, ar Lietuvoje jį kas nors skaitys, ar ne.“

Tai bus pirmasis rašytojos romanas, pavadinimu „Berniukas, kuriam patinka medžiai“, pasakojantis apie amerikietį paauglį, kuris 1980-aisiais atvyksta aplankyti savo tėvų žemės – Lietuvos.

Į Daniją 2000-aisiais išvykusi Neringa Abrutytė sako iš Lietuvos kultūros organizacijų jaučianti nemenką paramą – dėl jų autorės eilėraščių rinkiniai išversti ir į graikų, slovėnų, danų kalbas.

Pati N. Abrutytė teigia esanti labai dėkinga Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo organizatoriams, nes jie paskatino ją vėl atvykti į Lietuvą po daugelio metų: „Labai susidomėjau ir panorai čia atvykti, kad pasisemčiau įkvėpimo, naujų idėjų, pabendraučiau su menininkais.“

Informacijos šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1056623/pasaulio-lietuviu-rasytojai-susitiko-vilniuje-gimtosios-kalbos-poreikis-ir-noras-sudominti