Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2015–2016 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Vokietijos universitetuose.
„Džiaugiamės, kad pasaulio universitetai domisi lietuvių kalba kaip seniausia indoeuropiečių kalba ir sudaro savo studentams galimybes ją mokytis ir tyrinėti. Skirdami K. Būgos stipendijas siekiame palaikyti jų pastangas ir paskatinti perspektyviausius studentus. Tikimės, kad iš šių jaunų žmonių išaugs tikri Lietuvos kultūros ambasadoriai – vertėjai, mokslininkai baltistai, bendrų kultūrinių iniciatyvų organizatoriai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Šiemet laimėjusieji K. Būgos stipendijų konkursą studijuoja lietuvių kalbą Greifsvaldo, Marburgo Pilypo, Varšuvos, Masaryko, Budapešto Lorano Etvošo universitetuose veikiančiuosiuose lituanistikos centruose ir Paryžiaus Aukštųjų praktinių studijų mokykloje.
Paryžiaus Aukštųjų praktinių studijų mokyklos doktorantas prancūzas Arthuras Williamas Laisis lietuvių kalba susidomėjo studijuodamas indoeuropeistiką. Jo disertacijos tema – pakraštinių baltų kalbų tarminis paveldas. A. W. Laisis taip pat redaguos dvikalbį lietuvių–prancūzų kalbų žodyną. Jaunasis prancūzų baltistas mielai dalyvauja Prancūzijos lietuvių bendruomenės renginiuose. „Mano bendraamžiams lietuviams visada įdomu ir smagu išgirsti, kad jų tėvynė sugeba pritraukti žmonių iš svetur, ypač šiuolaikiniame sudėtingame jaunimo emigracijos kontekste“, – motyvaciniame laiške K. Būgos stipendijai gauti sako A. W. Laisis.
Vokietijos Marburgo Pilypo universiteto Klasikinių kalbų ir literatūrų instituto magistrantė Sandra Herrmann lietuvių kalba susidomėjo taip pat per indoeuropeistikos studijas. „Lietuvių kalbos panašumas į indoeuropiečių prokalbę, jos reikšmė istorinei ir lyginamajai kalbotyrai bei jos būsena kaip modernios, bet tuo pačiu metu vienos iš archaiškiausių indoeuropiečių kalbų, mane sužavėjo“, – sako vokietė. Šalia akademinių lyginamosios lingvistikos interesų S. Hermann gilins lietuvių kalbos žinias, kad galėtų į vokiečių kalbą versti grožinę lietuvių literatūrą.
Varšuvos universiteto Baltų filologijos trečiakursis Jonas Jankauskas nori studijuoti lietuvių kalbą, kad galėtų versti lietuvių literatūrą ir populiarinti ją Lenkijoje. „Lietuvių kultūros puoselėjimas ir populiarinimas man ypač svarbu, kadangi esu kilęs iš didžiausios lietuvių mažumos Lenkijoje – iš Punsko krašto“, – sako J. Jankauskas. Baltų filologijos trečiakursis dalyvauja Varšuvos lietuvių bendruomenės veikloje, nori tarpininkauti dvišaliame dialoge. Pats rašo poeziją ir rengia jos skaitymus, kuriuose pristato Lietuvos poetų kūrinius, norėtų surengti „Poezijos pavasarį“ Varšuvoje. Yra šiuolaikinės lietuvių poezijos vertimų į lenkų kalbą antologijos bendradarbis. Groja roko grupėje, muzikinėje veikloje taip pat akcentuoja kultūrų sąsajas.
Greifsvaldo universiteto Baltistikos skyriaus trečiakursis Georgas Danielis Goldbachas pažintį su Lietuva pradėjo dar mokykloje dalyvaudamas mainų programose. Tad atėjus laikui studijuoti nedvejodamas pasirinko baltistiką. Jį labiausiai domina senoji lietuvių kalba, senieji tekstai ir jų vertimas. Baigęs bakalaurą norėtų tęsti akademinį kelią Lietuvoje magistrantūroje gilindamasis į vertimo subtilybes. Ateityje tikisi prisidėti prie Baltijos šalių kultūros sklaidos Vakarų Europoje, parodyti daugeliui dar nepažįstamas Baltijos šalių puses. „Filologui negali būti didesnio malonumo nei tyrinėti vieną seniausių ir sudėtingiausių pasaulio kalbų“, – sako jaunasis Greifsvaldo universiteto baltistas.
Kartais baltistika jaunuolius nuveda studijuoti į kitas šalis. Slovakijoje gimusi Nina Kapušova nusprendė išvažiuoti jos studijuoti į Čekiją. „Aš visada domėjausi neįprastais dalykais ir visada savo gyvenime pasirenku sudėtingesnį, bet man įdomesnį kelią. Todėl norėjau studijuoti ir neįprastas kalbas“, – sako N. Kapušova. Masaryko universiteto Kalbotyros ir baltistikos instituto magistrantė planuoja gilintis į lyginamuosius savo gimtosios slovakų ir lietuvių kalbos tyrimus.
Budapešto Lorano Etvošo universiteto Filologijos fakulteto trečiakursė Noemi Kovacs lietuvių kalbą pasirinko šalia pagrindinių amerikanistikos studijų. „Jau gimnazijoje žinojau, kad šalia anglų kalbos norėčiau studijuoti dar kokią nors įdomią kalbą, nes man labai įdomu susipažinti su naujomis šalimis ir jų kultūromis“, – sako jaunoji vengrė. Jos tyrimų objektas – Tomo Venclovos esė ir poezija, N. Kovacs planuoja jo kūrybą lyginti su vengrų autoriais. Diplominį darbą rašys apie lietuvių emigrantus Amerikoje. O ateityje norėtų dirbti darbą, susijusį su Lietuvos ir Vengrijos bendradarbiavimu.
Kazimiero Būgos stipendija skiriama siekiant paskatinti užsieniečius domėtis lietuvių kalba ir lituanistikos studijomis, prisidėti prie lituanistikos studijų užsienyje plėtros, skleisti lietuvių kultūros pažinimą ir žinias apie Lietuvą užsienyje. Stipendijos dydis – 304 eurai (8 bazinių socialinių išmokų dydžio) per mėnesį.
Iškilaus kalbininko Kazimiero Būgos stipendiją Lietuvos Vyriausybė įsteigė 2007 metais. Iki šiol stipendijas yra gavę 42 lituanistikos studijas 10 šalių – Čekijos, Italijos, Izraelio, JAV, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Vengrijos ir Vokietijos – universitetuose pasirinkę studentai.
Savarankiškas lituanistikos ar baltistikos studijų programas šiuo metu vykdo apie 10 užsienyje veikiančių lituanistikos centrų. Pasaulyje, daugiausia Europoje, iš viso veikia apie 40 įvairaus dydžio lituanistikos centrų, kuriuose tiriama ar dėstoma lietuvių ar baltų kalbos ir kultūra.
Šaltinis čia
