Pilietinės galios indeksas 2015 m.

2016 m. kovo 24 d. buvo pristatyti 2015 m. Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, jog Lietuva vis dar neranda ar plačiai nepritaiko efektyvaus recepto pilietinei visuomenei stiprinti. Apskaičiuota 2015 m. pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė yra 33,4 balo iš 100 galimų ir rodo stagnuojančią pilietinės galios būklę (2014 m. ši pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė buvo 34,0 balo).

Pirmiausia, 2015 metai pasižymėjo dar labiau smukusiu visuomenės pilietiniu aktyvumu: nepaisant sėkmingų pavienių pilietinių akcijų, didesnė Lietuvos gyventojų dalis teigė nepaaukojusi labdarai ar kitaip neparėmusi asmenų, organizacijų, kuriems ši parama reikalinga (2015 m. labdarai aukoję teigė 44 proc. respondentų, t. y., 12 proc. mažiau nei 2014 m.), dar labiau sumenko visuomenės dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (2015 m. į šią veiklą įsitraukę teigė 41 proc., t.y., 9 proc. mažiau nei 2014 m.), mažiau žmonių įsitraukė ir į vietos bendruomenės veiklas (29 proc. įsitraukusių, 5 proc. mažiau nei 2014 m.). Smukęs visuomenės dalyvavimas šiose trijose populiariausiose visuomeninėse veiklose turėjo įtakos ir apskritai sumenkusiam pilietiniam aktyvumui – 2015 m. nė vienoje iš vardintų 18 pilietinių veiklų nedalyvavo net trečdalis – 34 proc. Taip pat mažiau žmonių būtų nusiteikę imtis veiksmų, jei jiems ar visai visuomenei iškiltų rimta problema (nusiteikusių inicijuoti veiksmus problemai spręsti 2015 m. – 6 proc., prisidėti prie tokios veiklos – dar 28 proc., t.y., 5 proc. mažiau nei 2014 m. ir 8 proc. mažiau nei 2013 m.).

Visgi praėjusiais metais pagerėjo rizikų vertinimo indeksas – lyginant su 2014 m., mažiau gyventojų mano galintys susilaukti neigiamų pasekmių dėl pilietinės veiklos. Apklausoje mažiau respondentų nei kitais metais nurodė, jog inicijuojant ar aktyviai dalyvaujant pilietinėse akcijose galima nukentėti: būti įtarinėjamam aplinkinių, jog veiki dėl savanaudiškų paskatų, prarasti darbą, būti viešai užsipuolamam, šmeižiamam, aplinkinių būti palaikytu keistuoliu ar net sulaukti grasinimų susidoroti. Visgi šios rizikos tikėtinos ir labai tikėtinos atrodo atitinkamai 56 proc., 51 proc., 46 proc., 46 proc., 43 proc. apklaustųjų. Tikėtina, jog šis pokytis paradoksaliai susijęs su ankstesniu – kaip jau pastebėta ankstesniais metais, į pilietines veiklas įsitraukiantieji ir pilietinės veiklos rizikų linkę įžvelgti kiek daugiau. Tad kritus aktyvumui, rizikos atrodo mažiau tikėtinos.

Šalia pagrindinio Pilietinės galios indekso klausimyno, į 2015 m. tyrimą įtraukti papildomi klausimai leido detaliau ištirti gyventojų dalyvavimą pilietinėse veiklose atsižvelgiant į jų narystę įvairiose bendruomenėse ir organizacijose. Paaiškėjo, jog 22 proc. žmonių dalyvauja vienoje organizacijoje ar sambūryje, 10 proc. – keliuose, tačiau net 68 proc. respondentų nepriklauso jokiam. Duomenys parodė, kad dalyvaujantys bent kokioje visuomeninėje organizacijoje, net nepriklausomai nuo jos pobūdžio, turi daug daugiau pilietinės galios nei jose nedalyvaujantys: dalyvaujančių vienoje organizacijoje pilietinės galios indeksas siekia 39 balus, dviejose – 49, trijose ar daugiau – net 56 balus, o nedalyvaujančių pilietinė galia nesiekia nė 30 balų. Taip pat matoma, kad Lietuvos gyventojai, priklausantys pilietiškai aktyvioms bendruomenėms, dalyvauja daug įvairesnėse pilietinėse veiklose.

Daugiau apie 2015 m. PGI tyrimo rezultatus:

  • Pranešimas žiniasklaidai (pdf);
  • Tyrimo rezultatų apibendrinimas (pdf);
  • Pristatymo skaidrės (pdf).

2015 m. Pilietinės galios indekso tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Sąmoningas ir aktyvus piliečių dalyvavimas viešajame gyvenime“, kuris yra remiamas Europos Ekonominės Erdvės Finansinio mechanizmo NVO programos Lietuvoje.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2015 metų tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
civit-lt

Atsakyti