Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius metus paskelbė valstybės atkūrimo 100-mečio metais. Tuo tikslu visos organizacijos raginamos ypatingą dėmesį skirti šiai svarbiai valstybės sukakčiai. Mūsų gimnazija, tik prasidėjus mokslo metams, nutarė šia proga organizuoti respublikinę konferenciją. Pagrindinis renginio iniciatorius – lietuvių kalbos mokytojas ekspertas Martynas Januška. Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė kartu su grupe organizatorių realizavo iškeltą idėją.

Rugsėjo 22-oji diena daugeliui gimnazistų prasidėjo kitaip nei įprasta: didžioji dalis mokinių išskubėjo į miesto stadioną, kur šurmuliavo Europos judriosios savaitės baigiamieji renginiai,  tačiau ir gimnazija neliko tuščia. Aktų salėje surengta respublikinė konferencija, į kurią atvyko garsūs lektoriai, mokytojai bei svečiai ne tik iš Mažeikių, bet ir iš visos Lietuvos. Renginį pradėjo gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, kuri pasveikino visus dalyvius ir palinkėjo konstruktyvaus darbo bei malonaus bendravimo.

Eugenijus Jovaiša sukėlė diskusiją bei supažindino su aisčiais

Pirmasis pranešėjas, LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, nagrinėjo net dvi temas. Viena jų – „Švietimo strategija ir politika“ sukėlė mokytojų diskusiją. Pirmiausia akademikas papasakojo apie tai, kaip ateityje turėtų keistis mokytojų darbo užmokestis, kokios ugdymo perspektyvos, kokie pokyčiai laukia švietimo sistemos. Šio pranešėjo mintys sulaukė ne tik pritariamųjų plojimų, bet ir daug klausimų. Dėl laiko stokos panašiai diskusijai nutarta ateityje skirti daugiau laiko, o gal net surengti kitą susitikimą. Pranešėjas Eugenijus Jovaiša pristatė ir kitą temą „Aisčiai baltų kalbų kontekste“. Klausytojai buvo supažindinti su baltų gentimis; žemėlapyje demonstruotos teritorijos, kur tos gentys gyveno.  Profesorius papasakojo apie aisčių gentį, kuri šiandien  galbūt  kartais pamirštama. Pasirodo,  aisčiai – giminiški baltams, tiesiog jie gyveno anksčiau, o vėliau ėmė skaidytis į mažesnes gentis, kalbėti savomis kalbomis ir atsiskyrė nuo kitų. Šių teiginių buvo itin įdomu klausytis, nes jos suteikė dar daugiau informacijos apie mūsų protėvius.

Aurelijus Gieda sudomino pasakojimu apie netolimą Lietuvos praeitį

                          Antrasis pranešėjas – VU Istorijos fakulteto humanitarinių mokslų daktaras Aurelijus Gieda. Jo pranešimo tema „Kuo mums svarbūs du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai“. Charizmatiškai ir nuotaikingai nusiteikęs Aurelijus Gieda palygino du prieškario Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius su dabartinės Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Pranešimas buvo informatyvus ir suteikė dar daugiau  žinių apie Lietuvos laisvę ir valstybės vystymąsi. Po šio pranešimo moderatoriai paskelbė pietų pertrauką.

Roma Bončkutė pasakojo apie tai, kaip lenkų bajorai susiję su lietuvių kalba

Po pietų pertraukos konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti KU Humanitarinio fakulteto Literatūros katedros vedėjos Romos Bončkutės pranešimą, kurio tema „Broliai Biržiškos ir lietuvių kalba“. Šis pranešimas mane sudomino labiausiai, kadangi buvo įdomu sužinoti, kaip lenkų bajorai, nepaklusę savo tėvams, lenkams, mokėsi lietuvių kalbos bei save vadino žemaičiais. Ypač įsiminė tai, jog du broliai Biržiškos – Vaclovas ir Viktoras – per visuotinį Rusijos imperijos gyventojų surašymą šalia savo vardų parašė esą žemaičiai, o Mykolas, parašęs esąs lenkas, vėliau labai krimtosi.  Ir nesvarbu, jog bajorai, kurie kalbėjo lietuviškai, nors tais laikais ir buvo vadinami mužikais, jie visvien ėjo už lietuvybę ir buvo tikri Lietuvos patriotai.

 Naglis Kardelis ieškojo atsakymo į klausimą, ar lietuvių širdyse yra atkurta Lietuva

Į konferenciją iš Vilniaus universiteto atvyko ne tik Aurelijus Gieda, bet ir Naglis Kardelis, Filosofijos istorijos ir logikos katedros docentas, kuris supažindino klausytojus su „Lietuvą saugančia ir kuriančia atmintimi“. Šis pranešėjas kėlė klausimą: „Ar Lietuva atkurta mano širdyje? Ar ją aš pats esu savo širdyje atkūręs?“ Naglis Kardelis apžvelgė Lietuvos praeitį, aptarė, kaip ji susijusi su atkurtos Lietuvos šimtmečiu, analizavo, ar lietuviai prisimena valstybės  istoriją; ką šaliai reikėjo patirti, kol ji tapo nepriklausoma ir laisva. Pranešėjas akcentavo, jog pasakojimai apie Lietuvą, jos istoriją turi būti perduodami iš kartos į kartą,  ir tikrai ne kaip „sugedęs telefonas“ – viskas turi atitikti faktus.

Algirdas Vilkas svečius ir Mažeikių miesto gyventojus supažindino su Merkelio Račkausko gimnazijos istorija

Mūsų gimnazijos biologijos mokytojas ekspertas Algirdas Vilkas savo pranešimu mane ypač sudomino. Kadangi mokausi Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje, man buvo labai svarbu  sužinoti, kaip atsirado ši ugdymo įstaiga, kaip ji vystėsi, augo, kokios tradicijos joje gyvavo, kokia tvarka egzistavo (uniformos, užsiėmimų įvairovė, bendrieji reikalavimai). Šypseną sukėlė senosios gimnazijos mokiniams taikytos nuobaudos: „Prasižengę mokiniai negalėjo lankyti sporto salės, skaityklos“. Atrodo, šiais laikais tokia bausmė tiesiog sukeltų juoką, tačiau anuomet tai buvo tolygu  prakeiksmui. Mane taip pat sudomino faktas, jog senųjų laikų gimnazistų uniformų komplektą papildydavo dar ir kepuraitė. Džiugu, jog ir šiandien gimnazija laikosi prieškario ir tarpukario metais atsiradusių vertybių.

Stendinis pranešimas: „Praeities šviesuoliai Lietuvos užkaboryje. Vladas Burba – chirurgijos pradininkas Mažeikiuose“

                          Dar neprasidėjus konferencijai, visų, besirenkančių į aktų salę, akys užkliuvo į ant sienų kabančius stendus. Tai Mažeikių muziejaus atvežta ekspozicija. Muziejaus darbuotoja Živilė Ruikienė dalyvius supažindino su parodos tema „Praeities šviesuoliai Lietuvos užkaboryje. Vladas Burba – chirurgijos pradininkas Mažeikiuose“. Ant sienų kabėjo įrėmintos nuotraukos, laikraščių iškarpos, aprašymai su  išryškintomis pavardėmis: Vaičkus, Ličkūnas, Burba, Motuzas, Pūnis. Šios pavardės sakė tik viena – tai Mažeikių krašto žymūs žmonės. Živilė Ruikienė kiekvieną asmenybę pristatė atskirai. Ypač išskirtinis, modernus stendas, skirtas gydytojui Vladui Burbai.

Kraštiečio Juozo Vaičkaus gyvenimo ir teatro tematika gimnazisto pranešime

Aš, Ovidijus Videika, taip pat skaičiau pranešimą, kurio tema „Režisieriaus Juozo Vaičkaus pakylėti“. Buvau vienintelis gimnazistas, skaitantis pranešimą tarp tokių žymių ir protingų visuomenės veikėjų, tad, savaime aišku, jog jaudinausi. Kantriai laukęs beveik visą konferenciją, vienas iš paskutiniųjų žengiau prieš auditoriją. Skaičiau pranešimą apie mūsų kraštietį Juozą Vaičkų – režisierių, aktorių, tituluojamą Lietuvos dramos teatro tėvu. Papasakojau apie šio žymaus žmogaus gyvenimą, sąsajas su teatru, apie tai, kaip jis  mokė  kitus aktorystės meno, o svarbiausia – kaip įkūrė „Skrajojamąjį“ teatrą. Taip pat kalbėjau apie savo asmeninę patirtį dramos studijoje „Atžalynas“, matytų spektaklių įtaką mano asmenybės brandai. Perskaitęs pranešimą, atsikvėpiau ir pajutau palengvėjimą. Tikrai nesitikėjau, jog jis sužavės docentus, profesorius bei mokytojus, kadangi nesijaučiau užtikrintas savimi. Žinoma, sulaukiau pastabos, jog viską kalbėjau greitakalbe, tačiau suprasti, ką sakiau, tikriausiai nebuvo sunku.

Gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė apie tautinį naratyvą

                          Laima Skabickienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, kalbėjo tema „Tautinis naratyvas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose“. Pranešėja supažindino su naratyvo sąvoka, kuri reiškia pasakojimą. Man įstrigo mokytojos cituotas Dariaus Kuolio teiginys: „Pasakojimo neįmanoma išvengti. Negalima nuo jo pabėgti.“ Taip pat įsiminė mokytojos pasakojimas apie šių metų pirmų klasių mokinius, kurie paklausti, kas tokie esantys, atsakė: „mes esame žemaičiai“. Tai rodo, jog, jei ne naratyvas ir tėvai, kurie perteikia vaikams šeimos tradicijas, šiandien paaugliai, ko gero, neteigtų, jog yra žemaičiai. Tokių istorijų apie lietuvių kalbos pamokas ir gimnazistus buvo ne viena ir ne dvi. Mokytoja visus sužavėjo savo pranešimu apie dabartinį jaunimą.

Konferencija pavykusi ir sėkminga

                          Kai visi pranešimai buvo pristatyti, Mažeikių r. Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus pasidžiaugė, jog konferencija buvo įdomi, naudinga, informatyvi. Renginį apibendrino LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas. Jis pabrėžė, kad ši konferencija buvo pokalbis apie Lietuvą, jos žmones, autoritetus, lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją. Būtina domėtis, perduoti istoriją ateinančioms kartoms, nes tik jų rankose yra Lietuvos likimas. Švietimo ir mokslo ministerijos regioninės politikos analizės skyriaus vyresnioji specialistė Regina Pocienė palinkėjo meilės artimam, greta esančiam. Konferencijos darbą baigė gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, padėkodama visiems dalyviams ir pasakydama tokius žodžius: „Jeigu mes saulę turėsim savo širdyse, jeigu nešime pozityvą, aplinkui bus visiems daug šviesiau.“

Ovidijus Videika, 4 f kl.