Birželio 7 d., penktadienį, nuo 10 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Antano ir Jono Juškų kultūrinio palikimo retrospektyva: nauji požiūriai ir tyrimai“.
Konferencijos dalyvius sveikins Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Seimo nariai Robertas Šarknickas ir Ričardas Juška.
Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Antanas (1819 m. birželio 16 d. Daujotuose, Raseinių r. – 1880 m. lapkričio 1 d. Kazanėje) ir Jonas (1815 m. birželio 8 d. Žarėnuose, Telšių r. – 1886 m. gegužės 11 d. Kazanėje) Juškos labiau žinomi kaip XIX a. antrosios pusės lietuvių tautosakos rinkėjai ir leidėjai. Tačiau ne mažiau svarbūs ir kitose srityse Juškų nuveikti darbai. Pasak kalbininko prof. Algirdo Sabaliausko, „kai mes kalbame apie brolius Juškas, jų nuopelnus, kartais net ir sunku pasakyti, kur baigiasi vieno darbas, o kur prasideda kito. Lietuvių kultūrai šie du nepaprasti broliai tai turbūt tas pats, kas vokiečiams broliai Grimai, latviams broliai Kaudzyčiai.“ Juškos buvo susipažinę su svarbiausia naujausiąja savo gyvenamojo meto lietuvių literatūra, ypač ta, kuri siejosi su Lietuvos istorija, lietuvių kalba, tautosaka ir etnografija.
Kunigas Antanas Juška lietuvių kalbos tyrimo baruose nuėjo kalbininko praktiko keliu – rinko žodynui medžiagą. Į lietuvių filologijos istoriją jis įėjo kaip vienas žymiausių XIX a. leksikografų ir nepralenkiamas liaudies dainų rinkėjas. Liaudies šnekamosios kalbos panaudojimas žodynui, jo gausi nauja medžiaga turėjo didžiulės reikšmės ne tik bendriesiems lietuvių kalbos tyrinėjimams, bet ir praktiniam kalbos darbui – visos tautos bendrinei kalbai kurti ir ugdyti.
Jonas Juška, turėjęs geresnį filologinį pasiruošimą, pasirinko tyrinėtojo teoretiko kelią. Jis – ne tik žodynų redaktorius, bet pirmasis profesionalus filologas, rašomosios lietuvių kalbos kūrėjas ir garsiosios Augusto Šleicherio gramatikos (1857 m.) recenzentas, buvo gerai susipažinęs su lietuvių tarmių ypatumais ir gana išsamiai juos aprašė.
Broliai Juškos galutinių savo darbo vaisių nesulaukė. Priešingai, amžinos klajonės, nesibaigiantys rūpesčiai dėl savo darbų ateities sutrumpino jų gyvenimą. Antanas prieš pat mirtį džiaugėsi išvydęs pirmąjį dainų tomą (1880 m.), o pirmieji jo garsiojo žodyno (1897 m.) puslapiai dienos šviesą išvydo jau po abiejų brolių mirties.
Konferencijoje, skirtoje brolių Juškų – Antano 200-osioms, Jono 204-osioms – gimimo metinėms, pranešimus skaitys filologai, istorikai, tautosakininkai, kultūrologai. Juškų veikla bus įvertinta nauju požiūriu, jų darbai aptariami, remiantis šiuolaikiniais analizės principais.
Renginys bus transliuojamos tiesiogiai internetu ir Seimo „YouTube“ paskyroje.
Informacijos šaltinis: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=266716